Rašymo laboratorija „Lab’as “Mano tekstai” – tai nuotoliniai mokymai, skirti žmonėms, norintiems mokytis rašyti.

Rašyti gyvus tekstus, kurie gimsta iš mūsų vidaus, o ne pagal šablonus, gerai išmoktas, kažkieno sugalvotas taisykles.

Todėl šiuos mokymus pavadinau laboratorija, nes rašymas man visų pirma – tyrinėjimas, procesas, nuolatinis augimas, o ne taisyklių “kalimas”.

REGISTRACIJA Į VASARIO 23 D. KURSĄ:

https://forms.gle/eW752NMPi4jQaUdg6

Rašymo kursas „Lab’as MANO TEKSTAI“ nuotoliniu būdu vyksta nuo 2019 metų. Šį kursą baigė daugiau kaip 100 rašymui neabejingų žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir lietuvių, gyvenančių kitose pasaulio šalyse.

Kviečiu paskaityti dalyvių atsiliepimus. O jeigu kils noras, prisijunkite prie vasario  23 d. prasidėsiančio kurso „Lab’as Mano tekstai-6“. Registruotis galite čia:

Plačiau apie projektą ir programą – čia:

PASIRUOŠKITE NUOTYKIUI!

Eglė Janulevičiūtė RaieDay (Indija)

Šis rašymo kursas – tai daugialypis žinių okeanas, kokio nebūčiau galėjus net susapnuoti. Jis savyje talpina ir švelnumą, ir taisykles, ir kūrybinį įkvėpimą, ir patarimus, kaip dirbti, kai jo nėra.
Rolandos įžvalginės galios manyje sužadino slapčiausius „rašytojos“ klodus, kurie nenustoja stebinti iki šiol. Išmokau atrodo tiek daug, bet tuo pačiu jaučiu, kad tai tik beribio okeano krantai ir pats plaukimo džiaugsmas dar ateityje.
Taip norisi Rolandos prilaikomai eiti gilyn ir gilyn, nesustoti atrasti, nesustoti rašyti.
Ir dar! Šis rašymo kursas slepia daugybę asmenybės transformavimo užtaisų, kurie viduje slapta veikia net ir kursui pasibaigus.
Taigi pasiruoškite nuotykiui! 

Eglė Janulevičiūtė RaieDey (Indija)

NUOSTABI KELIONĖ

Giedrė Rein (Vilnius)

Ši programa – tai mano vasaros nuotykis – tikras, sukrečiantis, nepatogus ir dėl to atveriantis bei praplečiantis sąmonę, išjudinęs nusistovėjusius įpročius, paskatinęs stipriau plakti ir atsiverti širdį.
Apie rašymą sužinojau vertingų „amato“ dalykų – rašymo stiliai, žanrai, struktūra, pritaikomumas – viskas man buvo kažkur girdėta, bet padrika, o projekto metu susidėliojo į aiškesnę sistemą, atsirado nuovoka, kas yra rašymas apskritai, ir kiek aiškiau apčiuopiau save tame rašymo pasaulyje…
Labai laukdavau kiekvienos refleksijos ir komentaro, visus daug kartų skaičiau. Rolandos matymas – nuoširdus, rūpestingas, atjautus ir tikslus savo gairėmis bei pastebėjimais ir patarimais – buvo kaip balzamas mano sielai, padėjęs atlukštenti kažkokį mano apsauginės kaukės sluoksnį.
Aš netgi pasakyčiau, kad kursas buvo labiau apie mane ir mano atsivėrimą, negu apie rašymą, nes mano transformacija vyko PER rašymą. Gal, kad užduotimis buvo skatinama atverti širdį, pažinti save – tai buvo nepaprasta, bet kartu – nuostabi kelionė!!!
Tos „laisvos“ užduotys – kaip centrifūga, susuka, o kai paleidžia jau būni pasikeitęs negrįžtama. Jas atlikdama ne kartą jaučiausi kaip po gero pasimatymo su Mūza. O vieną kartą viduje atsivėrė tiek apimties, kad fiziškai netilpo į krūtinę – tas pakylėjimas plėtėsi ir veržė iš širdies, užtvindė visus išėjimo kelius – nepratilpo pro gerklę, neaprėpiau to nei akimis, nei ausimis, nei rankomis – jos buvo irgi pasimetę . Lyg būčiau prisilietus prie kažko absoliučiai didingo. Troškau, kad tai būtų visada ir net bijojau užmigt, kad tai nedingtų!
Nors kasdiena praskiedė savo įvykiais tuos pakylėjančius egzistencinius nirvaninius pergyvenimus, bet tai negrįžtamai pakeitė mano savęs suvokimą, priėmimą, savo būties pajautimą….
Be rašymo viso to nebūtų!!!

Giedrė Rein (Lietuva,Vilnius)

PROGRAMOS ESENCIJA – KOMENTARAI

Sonata Lygnugarienė ir Milda Petrauskienė (Klaipėda)

Pati programa koncentruota ir optimali dirbančiam žmogui. Man buvo atradimas, kad rašymas turi tokią struktūruotą teoriją, kuri labai naudinga rašant informacinius tekstus atliekant kūrybines užduotis.
Didžiulė nauda išbandyti įvairių žanrų tekstų rašymą. Ir žinoma, didžiausia ir vertingiausia dovana – grįžtamasis ryšys – komentarai. Kiekvienas žodis, sakinys ir minčių eiga nuglostyti ir sudėti į vietas taip, kad suskambėtų. Komentarai, tai visos programos nektaras, esencija, jie tiesiog būtini. Tai dovana Kalėdų rytą. Kompasas nurodantis kryptį ir kelią.
Aš dar nejaučiu, kad programa baigėsi, tai inercija, begalybė, kai kelio atgal nėra, tai tokia būsena, kai arba sustoji arba žinojimas neša tolyn.
Vis dar stebiuosi besiveriančiais klodais, kurie lyg suspaustas oras radęs mikro plyšį po truputį veržiasi į erdvę. Man labai patinka rytais rašyti, jau žinau, kad mokysiuos terapinio rašymo. Man tai lyg kūno dalis, kurios nepastebėjau turint visą savo gyvenimą. Jaučiu, kaip pradėjusi rašyti ir sulaukusi palaikymo – grupės, Mokytojos, drąsiau rodau savo tekstus kitiems.

Sonata Lygnugarienė (Lietuva, Klaipėda)

KAIP GAVUSI DOVANĄ

Tikrai jaučiuosi, kaip gavusi dovaną, kurios vertės dar iki galo nesuvokiu – visa kas gera, tik prasidėjo. Nesakau, kad buvo lengva, bet tikrai verta buvo suspausti vasaros laisvalaikį ir užsiimti rašymu.
Šiame kurse išmokau informacinio ir kitokio teksto struktūros, kokios yra bet kokio rašinio pagrindinės dalys.
Supratau, kad paspaudus save, galiu rašyti ir kitokio žanro rašinius, ne tik tuos, kurie natūraliai plaukia iš manęs. Nesakau, kad pamilau tuos žanrus, bet jei reikia, rašyti galiu :). Dar kartą buvo patvirtinta, kad rašymas – tai darbas, o ne laukimas įkvėpimo ar mūzų apraiškų, kad tai reikalauja kasdienio treniravimosi norint pralaužti susikaustymo, ribotumo rėmus.
Man buvo labai naudingi komentarai, nes padėjo pažvelgti į savo rašinius kitu kampu, atkreipti dėmesį į šlubuojančias ar perspaustas vietas.
Nei karto nepasijutau blogai dėl „kritikos“, jei taip galime pavadinti – tai yra didžiausias komplimentas Rolandai, nes paprastai sunkiai priimu kritiką, visad noriu gintis. Komentarų labiausiai laukdavau ir manau, kad jie buvo idealus balansas tarp patarimų, kaip patobulinti rašinį, ir pripažinimo/pagyrimo bei paskatinimo eiti toliau.

Milda Petrauskienė (Lietuva, Klaipėda)

KYLANČIA BANGA

Laimutė Jundulienė (Klaipėda)


Programa sudaryta labai profesionaliai, per visą projektą vesdama kylančia banga – nuo savos istorijos iki interviu su pasirinktu žmogumi.

Atlikdama užduotis įgavau neįkainuojamų teorinių ir praktinių žinių apie rašymo subtilybes. Atlikdama kiekvieną užduotį, augau ir aš. Visi patirti jausmai išsiliejo mano tekste „Ji tyliai užveria duris“.
Pirmas įspūdis, gavus naują užduotį, atrodydavo per sudėtinga arba jų per daug. Tačiau prisėdus, laisvu laiku ir atidžiai perskaičius, įtampa atslūgdavo ir tikdavo patarlė „ne toks velnias juodas, kaip jį maliavoja“.
Visos rašymo užduotys pateiktos išradingai, ne sausai. Teorinės žinios gilino supratimą apie rašymą, o kūrybinės – tobulino rašymo įgūdžius. Visa tai praturtino ir mūsų vidinį pasaulį.
Mokytojos komentarai, tai atskira tema visame rašymo projekte. Jie buvo labai išmintingi ir subtilūs, skatino ir drąsino rašyti. Mokė tiesiog leisti lietis tam , kas liejasi ir nepaisyti Vidinio Kritiko.

Laimutė Jundulienė (Lietuva, Klaipėda)

Patiko? Pasidalink: