Neutralumo praktika: „įjungiu” šviesą ir meilę!

Šį rytą, besimėgaujant trykštančia žaluma už lango, paukščių čiulbesiu, atėjo mintis, kuria noriu su jumis pasidalinti…

…Paskutinius gerus metus sau išsikėliau užduotį nustoti viskam klijuoti etiketes, vertinti žmones, įvykius ir puoselėti n e u t r a l u m ą.

Nes tai yra mūsų visų ateities savybė, kai žvelgi į žmogų, reiškinį ir matai jame ne informaciją, o esmę, kuri „nenudažyta” jokia nuomone, spalva…

Žvelgti į žmogų taip, kaip žvelgia ką tik gimę kūdikiai – jie juk nemato žmogaus informacijos, tik jo dievišką esmę, todėl mažų vaikų žvilgsnis toks tyras, todėl mes norime prie jų liestis, būti su jais… Nes per mažus vaikus trykšta dieviškumas, kurį mes vėliau kažkur pametame. Užcementuojame programomis, įpročiais ir t. t.

Tačiau išmokti nevertinti ir nekabint etikečių nėra taip paprasta, net sąmoningai to siekiant.

Turiu galvoje ne tik ką kalbame apie kitus arba apkalbame, aptarinėjjame, vertiname. Tos lūpos „kaip ančiuko” – pripūstos, o tos užpakalis „pripompuotas”, ta stora kaip bulka, ta liesa kaip pagalys, oi, kaip „sukūdai”, ir t. t.

Mes, moterys mėgstame vertinti kitas moteris, aptarinėti ir apkalbinėti:)

Lygiai taip pat mes užprogramuoti vertinti įvykius, situacijas. Tas vertinimas dažniausiai ateina iš dualumo koncepto – juoda-balta, gera-bloga, arba-arba…

Savaime suprantama, mes ir save pripratę vertinti, tiksliau – nužeminti: čia aš gerai padariau, čia – negerai ir t. t. ir panašiai.

~~~

Naujoje realybėje, kurioje mes jau viena koja esam, visa tai pamažu trinsis ir kraštutinumų paradigmą pakeis neutralumo paradigma.

Visa ko vertinimas (pažymiais – taip pat) yra nueinančio į užmarštį pasaulio programa ir įprotis.

~~~

Kaip pradėti jvertinimo programą išgyvendinti ( tik ne kovoti su juo, nes nepavyks)?

PIRMAS ŽINGSNIS. Pirmiau teks išmokt pastebėti, kad vertiname.

Siūlau pradėti nuo kalbėjimo. Nes tai paprasčiau. Klausykimės, kaip kalbėdami vertiname kitus žmones, situacijas ir pan.

ANTRAS ŽINGSNIS. Pradėkime stebėti savo mintis, kaip mintyse „klijuojame etiketes” . Ir čia jau tikrai yra ką veikti, žinau iš savo patirties:)

TREČIAS ŽINGSNIS. Kai pradedame pastebėti vertinimus mintyse, mokykimės ant vertinimo uždėt „neutralumo šydą”. Atitraukt dėmesį nuo vertinančios minties ir žvelgti į žmogų, situaciją taip, tarsi jis/ji būtų jokie. Tai nėra labai paprasta, bet pajausit.

KETVIRTAS ŽINGSNIS. Kai jau mokate dėmesį į situaciją ar žmogų padaryt neutralų, pradėkite daryti šį kvantinio mąstymo pratimą: vos tik susiduriate su žmogumi/situacija/įvykiu, mintyse arba garsiai pradėkit sakyti: „Įjungiu meilę ir šviesą!”

***

Meilė nemeta šešėlio, tai yra, neturi savybės įvertinti. Meilė ir šviesa tik pripildo mūsų erdvę aukštomis vibracijomis ir tyrumu… Ir iš esmės keičia mus…

~~~

Kviečiu visus nuo šio pirmadienio pradėti šią neutralumo praktiką:)

Sėkmės!