Apie jėgą priimti

Apie jėgą priimti

Priimti, kai kažką gaunu nemokamai ar dovanų, ar priimti pagalbą, man visuomet atrodė n e s ą ž i n i n g a. Ir neteisinga.

Viduje jausdavau kažkokį nemalonų spaudimą, todėl visuomet atsisakydavau, kai negalėdavau sumokėti arba puldavau iš karto kompenusoti gautas dovanas.

Nes juk n e g r a ž u naudotis kitų gerumu.

Tik nelabai seniai atsirado lengvumas priimti.
Dingo kova.

Nebegėda nesumokėti, o leisti kitiems tai padaryti, jeigu jie iš širdies šito nori.

Ir priimti dovanas be kaltės jausmo paprasčiau…

Dabar labai gerai suprantu, kodėl to negalėjau anksčiau ir kodėl tai pamažu išeidinėja iš mano gyvenimo.

Nes dingsta kaltė, o auga vertė.

Nes vis aiškiau matau, kad priimti ir gauti – tai dėsnis, liudijantis apie atsivėrimą tėkmei, gausai. Ir Dievo malonei.

Kai nebepančioja ego – „ką apie m a n e pagalvos”, „kokia nevykus, nes negaliu”, „nenoriu kitų išnaudoti” ir t. t.

Tai taip pat ir apie moterišką energiją, kurios magija – priėmime, o ne tik davime, kaip dažnai nutinka šiuolaikiniame pasaulyje….

Tuo nenoriu pasakyt, kad dabar turime tik gauti, imti ir nieko kitiems neduoti:)

Visame kame turi būti darna.
Kaip ji yra įkvėpime ir iškvėpime…

***

Ar pastebėjote, kad duoti – dažnai lengviau nei priimti?

Tuomet priėmimas lengvume gali tapti puikia praktika – aš ją praktikavau ir vis dar praktikuoju!

Ir dar tokiais atvejais verta prisiminti: duoda ne žmonės, duoda Dievas…

Ir jeigu neįstengi priimti, greičiausiai, kažko ir negausi…💛

Ramaus savaitgalio priėmime ☺

Foto. Dubajuje intensyviai praktikavau priėmimą ☺
Ačiū Visatai už dosnumą 💛