Nerangus rytas, lyg akvarelėje išsiliejęs horizontas, su trumpais saulės blyksnių inkliuzais šaligatvio balose.

– Dzin dzin,- skaidriai suvirpa varpeliai, kai juos švelniai užkalbina veriamos durys.
– Labas rytas! – šūkteliu įžengdama į šalia namų esančią kavinukę ritualinių pusryčių – burokėlių, obuolių ir imbiero sulčių.
– Tylu po švenčių?- pasilabinu su nuobodžiaujačia bariuko šeimininke. Ji stovi prie debesų užgulto lango ir mąsliai žvelgia kažkur į tolį.
– Taip,- giliai atsidūsta. – Na, dar rusų seni nauji metai…

Suūžia sulčiaspaudė. Keli riebūs burokėlių gabalai ryškia srove išvarva į stiklinę.

Tylim… Gurkšteliu sulčių. Imbieras vos vos juntamas, maloniai šildo gomurį. Radijo laidos diktorius praneša: ukrainiečių lėktuvą numušė Irano žvalgyba. Tai — žmogiškoji klaida – cituoja diktorius kažkokio svarbaus pareigūno pranešimą.

Skaudžiai susminga į kūną tūkstančiais aštrių skeveldrų…

Tada – vietinis džiazas… Monotonišku radijo diktoriaus balsu – grigeo variacijos ir versijos, tokios, grakščios, užburiančios, tik nelabai kvepiančios…

Ir klimatologė užberia druskos: Australija sudegs, Kanada sušals. Juk visi mes po vienu stogu, visi prikišom savo pirštą…

Žinios baigiasi. Užgroja muzika.

– Linksmai prasidėjo šie Nauji metai,– nutraukia tylą bariuko šeimininkė, paimdama iš manęs stiklinę.-Bet juk vis tiek kada nors ateis pasaulio pabaiga, – nerūpestingai tarsteli – lyg pasakotų apie rytojaus orus…

… Išsprūstu į lauką. Gerklėje pakimba gumulas… Beviltiškai skaudu… Paaukot pinigų, protestuot?!Ką galiu pakeisti – būdama čia, kai krenta lėktuvai, dega miškai, teršiama gamta panosėj?!

… Vėjas įsisuka į palto skvernus, dulksna padengia veidą ir drauge su grynu oru, lyg prabangiausias kalogenas, išlygina netikėtai susimetusią rūpesčio pasaulio pabaiga raukšlę… Vėl girdžiu gyvenimą, o ne prastas žinias.

Staiga taip aiškiai persmelkia žinojimas, kad pasaulį gali išgelbėti tik…ši akimirka! Įkvepiu-iškvepiu – štai ir vienos trumputės gyvenimo atkarpos pabaiga. Ryte atsikeliu ir vakare einu miegoti – dar viena pabaiga!

Jau daug kartų bandžiau gelbėti pasaulį. Tačiau kol neišgelbėjau savęs, visos kitos gelbėjimo operacijos bevaisės!..

Kaip gelbėt save? Vienintelis realus, apčiuopiamas ir naudos atnešiantis veiksmas – sąžiningai būti šioje akimirkoje ir būti sąžiningu su savimi!

Kad ir kokių veiksmų imčiausi – protestuočiau, aukočiau – sąmoningai būti taikoje su savimi! Be pykčio, kaip mokė Profesorius. Be susierzininimo, nepakantumo žiežirbų, kurios įskelia gaisrą mano viduje, o suliepsnoja kitame žemyne…

Ir štai jums mano mažas pasaulio gelbėjimo planas.

  • užgesinti pykčio gaisrą savyje
  • iškuopti savo nešvarias mintis
  • neteršti negatyviu mąstymu aplinkos
  • būti maksimaliai sąmoningu kiekvienoje akimirkoje – kad neįvyktų skaudžių žmogiškųjų klaidų…

Tiek aš galiu. Ir tu gali.

Gal tada ir pasaulis baigsis laimingai…

P.S. Radote klaidų? Būsiu dėkinga, jei pranešite roluko@gmail.com Taip pat būčiau labai laiminga, jeigu pasidalintumėte savo mintimis rožiniame komentaro lauke, kuris yra po tekstu. Jeigu tekstas patiko – paspauspauskite širdelę teksto apačioje:)  O jeigu norite kiekvieną pirmadienį gauti į savo pašto dėžutę naujausius mano tekstus, užsiprenumeruokite naujienlaiškį – jį rasite pačioje puslapio apačioje.

Ačiū Jums, kad skaitote!

Foto: Giedrė Rein Photografhy

Patiko? Pasidalink: