Dovana pastebėti

..Būdama savotiškoje izoliacijoje nuo man įprasto pasaulio, susistapdžiusi/sustapdyta nuo veiklos, smalsiai žvelgiu į save.

Ne į tą paveikslą, kurį mato visi, ne į personažą, kuris iš dvasios erdvės vis linksmiau ir su didėjančiu malonumu žaidžia materijoje…

Kalbėjimas, veiksmai, kasdienė rutina ir net širdžiai mieli naminiai ritualai dažnai atitraukia nuo to, kuris stebi save žaidžiantį.

Asmenybė, nors ir iššifruota, kartais atsikovoja savo teises, kaip beždžionė mėgdžiodama aplinką, kurioje vyksta žaidimas.

O stebėtojas kartais pragano pats save… Ir vėl atranda.

Dėmesys kaip smėlis, paliestas vėjo, nejučia išsibarsto po visur…

Buitis godžiai atsikanda riebų energijos kąsnį, ir ši nespėja susirinkti į vis labiau tankėjantį tašką, – kad gimtų kažkuo didesniu…

…O kai kūnas nustoja muistytis, judėti ir apsistoja vienoje apibrėžtoje erdvėje, kurioje yra viskas, ko reikia šiai dienai – pastogė, drabužiai, maistas – nebelieka reikalo kuo nors rūpintis, plauti indų nereikia, gaminti irgi, net į parduotuvę eiti. Bendrauti taip pat nebūtina. Dirbti nebūtina…

Tada lieki savo esmėje. Ir gali jos atsidėjęs klausytis.

Koks dažnis atkeliauja per sapnus, mintis, kokie jausmai užlysta, kad būtų atpažinti?

Kas krebžda prie tavo širdies vartų ir prašosi įleidžiamas?

O kas veržiasi išeiti, nes jau laikas, jau laikas…

…Žinot, šįryt su nuostaba pastebėjau, kad net turėdama laisvę ir jėgą nesiremti į nieką, tik į dievišką esmę, iš inercijos ieškau į ką atsiremti!

Kokia tai dovana, pastebėti….

~~~

Spalio 3 d. (Ketvirtadienį) 19.00 kviečiu į vebinarą “AIŠKUME | UŽ ILIUZIJŲ RŪKO. IŠ DAR VIENOS INDIJOS SUGRĮŽUS”

Šiame vebinare dalinsiuosi ir apie išorėje vykusius dalykus, ir mano asmeninį sąlytį su įvairiomis situacijomis, kaip jos mane transformavo mikroskopiniame lygmenyje, kokių naujų suvokimų atnešė

INFORMACIJA APIE VEBINARĄ: https://rolandalu.lt/…/aiskume-uz-iliuziju-ruko-is-dar…/

REGISTRACIJA.https://forms.gle/WF5Z82zE3oxJQ4kF9