Ieškau tylos

Vis dažniau dalykai man yra tiesiog gražūs. Neklausiant savęs ar pasaulio, kodėl jie tokie ir ką tai reiškia. Ar kokia iš to nauda.

Vis mažiau informacijos reikalauja protas, vis stipriau norisi nerti į visų formų esmę – į tai, kas yra už formų, vaizdų ir žodžių. Į tai, kas mus visus sujungia, suglaudžia mūsų širdis, išsibarsčiusias po pasaulį ar virtualybes – per vidinę erdvę.

Ten nėra spalvų, kvapų, įmantrių raštų, aistras žadinančių formų – tik begalinė, niekuomet neišsenkanti meilės ir tylos jūra… Ar kada nėrei į ją?.. 
Ieškau tylos. Ne sučiauptų lūpų tylos, kai viduje viskas tarška kaip skardinė, pakabinta vėlyje, kad atbaidytų laukinius žvėris. Ar nelaukiamus prašalaičius…

Ne tylos, išgaunamos meditacijos pozoje, ant kilimėlio, praktikuojamos tam tikrą dieną ir valandą, o po to sugįžtant į triukšmingus gyvenimo žaidimus ir lenktynes… Paskęstant veikime, nors ir būnant tarp keturių sienų 🙂

Ieškau tylos, kuri atsiranda būtyje, kasdieniame veiksme, situacijose, kurios dažnai būna labai nepatogios kūnui, protui, ir dienos kelyje pribarsto daug nefiksuojamų minčių, emocijų blyksnių, vidinių bambėjimų…

Ieškau tylos, kuri gimsta iš tyro buvimo su savimi. Be klausimų – kodėl, už ką? Be kitų, žinančiųjų pašnabždėtos schemos, šablono – koks tu turi būti, kad jau dabar pradėtum nušvisti!

Arba kad atitiktumei kieno nors kito sugalvotą standartą, kad drąsiai galėtumei ant savo kaktos prisikabinti etiketę – esu toks ir priklausau jūsų gaujai! Todėl esu stiprus!

Tylos Dievas nepriklauso jokiai gaujai, tačiau yra visų. 
Ieškau tylos, kuri gimsta kiekvienoje akimirkoje, kai visa esybe suvokiame, – kas iš tiesų mūsų, o kas ne?

Ką būtent mums ir kada reikia valgyt, kada ir kokį žingsnį žengti, kad dainuotų kiekviena kūno ląstelė! 
Ieškau akimirkos, kurioje  gyvena  tylos Dievas! Ne tas iš paveiksliuko, ne tas iš mechaniškai lūpomis kartojamos maldos, kai mintys ir jausmai skraidžioja kažkur…

Ne tas, kuriam lenkiamės, prieš kurį klaupiamės – tarsi jis būtų mūsų smegenys, širdys, visi mums būtini kasdieniai žinojimai!
Ieškau tylos, iš kurios kiekvieną akimirką gimsta niekieno nesuteikta laisvė ir stebuklai – tai, ko niekada nežinojai neperskaitei, neišgirdai, nepamatei, bet kas visuomet buvo su Tavimi… 

Per amžių amžius.