Nesistenk pramušti to, kas dabar tau pastoja kelią. Kai banga įnirtingai puola uolą, norėdama ją nuversti, netenka labai daug jėgų ir praleidžia akimirką, kai kelias astiveria savaime.

Stebėk savo kūną. Nuo šiolei jis duos tau labai ryškius signalus, kai judėsi ne ta arba ta kryptimi. Gali akimirkai suspausti kepenis, kai ištrykš suserzinimas. Užfiksuok tą momentą ir nukreipk dėmesio spindulį ten, kur suskaudo. Skausmas išnyks akimirksniu.

Ir kai širdį užlies nepaaiškinamas lengvumas ir džiaugsmas, pastebėk tai ir sveikink save, nes priėmei tai akimirkai tinkamiausią sprendimą.

Ir ši būsena tau visuomet rodys kelią ateityje, kad eitumei lengvai, tiksliai žinodama kryptį.

Dabar tu atsiveri gilesniems jautrumo etapams. Jie ateina iš aukščiau ir fiksuoji juos ne fizinėje plotmėje.

…Aš tave visuomet vedu, nors tau atrodo, kad dabar eini per kliūtis ir kemsynus. Dabar tavo kojos klimpsta ir painiojasi, bet ne todėl, kad kelias nelygus, o dėl vidinio sunkumo… Bet jis greit išsivaikščios kaip patinimas įgėlus uodui.

Žinau, kad tau sunkiausia sutoti ir pasiduoti. Vis nori judėti, veikti, todėl fizinė realybė tave blokuoja. Įvairiomis formomis. Tu tai vadini kliūtimis, įsitempi, patiri stresą. O man tai kūryba, meilės tau įrodymas.

Mokau tave per patirtis ir savęs pastebėjimą. Tai, kas tau atsitinka, – nėra bausmė, įsisąmonink tai! Tai mano apkabinimas ir dovana tau.

Tik žiūrėk, ką po savęs palieki, patirdama save naujose aplinkybėse.

Stebėk, kokie jausmai tave lydi.

Stebėk, kokias mintis paleidi į erdvę.

Stebėk, ką galvoji apie kitus žmones.

Stebėk, ar viską palieki savo vietose.

Stebėk, ar tavo mintys, emocijos ir kūnas veikia sinchroniškai.

Dabar tu viską praeisi lengvai ir greitai, tik aiškiai matyk tai, kas jau tolsta ir pasiimk save visą su savimi…

***

2024 09 17

Patiko? Pasidalink: