Įkristi į sunkių emocijų duobę,- lengviau nei lengva. Nes juk tiek daug mums įtaką darančių aplinkybių!

Pasauly siaučia tikri ir netikri virusai, karai, gaisrai, kažkas gyvūnus kankina, kerta miškus, žaibuoja politiniai interesai, troliai su komentarais pila žibalo į ugnį, internetas pilnas sąmokslų ir teorijų. O ir darbe įtampos, iš vieno skyriaus mėto į kitą, algą nurėžė, negerbia ir nevertina sutuoktinis etc.

Stop!!!

Taip kartais sau būtina pasakyti. Ir, paimti save į savo rankas, o ne atiduoti aplinkybėms suėsti. Pamenate, kaip Miunchauzenas save tempdavo už savo plaukų?:)

Lengvą kvėpavimą apsunkinančių aplinkybių mūsų gyvenime buvo ir bus. Tačiau – kas gi atsakingas už tai, kaip jaučiamės?Aplinka, kaip teigė vienas kultinis skraidantis politikas? Sakyti, kad kažkas sugadino nuotaiką, kažkas mus bando sumenkinti, – tai atiduoti savo gyvenimą kitiems valdyti.

Gyvenimas visuomet banguoja. Tikėtis, kad vanduo nuolat tekės tolygiai,- naivu. Visuomet vyks kažkas, kas bandys mus paveikti ir, kartu su mūsų dėmesiu tam dalykui, nemokamai pasigrobti mūsų brangią energiją.

Tačiau tik mūsų galioje – būti paveiktiems ar ne. Tik mūsų galioje – tapti aplinkybių auka ar jų stebėtoju.

Sakau tai iš savo patirties. Esu labai jautri iš prigimties. Kiekvienas subangavimas, suvirpėjimas mane krėsdavo kaip drebulę. O ką jau bekalbėti apie “ne taip pažiūrėjo”, “ne taip pasakė”… Visuomet vaikščiodavau kaip be odos.

Kol supratau, kad vienintelis dalykas, kurį iš tiesų galiu, tai susitvarkyti su tuo, kas dedasi mano viduje. Aplinkybes pakeisti ne visuomet mūsų valioje, tačiau, kaip jaučiamės tose aplinkybėse, galime nuspręsti tik mes patys….

Pastaruoju metu pasaulyje atmosfera įtempta. Įtampos šaltinių tikrai daug ir tai jaučiu, net, jeigu neskaitau, nesiveliu į diskusijas, neturiu televizoriaus. Įtampa tvyro ore.

Pradėjau pasigesti savyje to lengvumo, kuris anksčiau išskraidindavo mane virš aplinkybių. Tarsi koks debesis užslinko, regis, net kvėpuoti darėsi sunku. Kelias dienas tokia sunki pavaikščiojau, kol vieną dieną, tyrinėjant Šumano rezonaso svyravimus, kurie kartais nukrisdavo žemiau 0 Hz, toptelėjo mintis. Tai ką aš čia dabar darau? Tai dabar jau Šumano rezonansas, nebe planetos ir ne koks trolis bus kaltas, kad jaučiuosi šūdinai?!

Ir šį rytą atsikėliau iš lovos TA KOJA 🙂 Pirmas dalykas, kuris intuityviai atskriejo vos atsibudus, tai frazė: šiandien bus nuostabi diena. Šiandien bus nuostabi diena, kartojau mintyse, dar pusiau sapnuodama. Tada dar patamsiuose užsidegiau smilkaliuką, žvakę ir nusileidau į savo vidų – lyg į gilų šulinį, pasisemti gyvybės ir šviesos vandens…

Ir šiandien iš tiesų yra nuostabi diena 🙂 Nors Šumano rezonansas nulinis, nors dangus cepelininis, nors internetas pilnas meluojančių galvų, nors…😁

ŽINUTĖ SKAITYTOJUI. Daugiau šviesių tekstų FB grupėje Šviesūs kambariai ir mano tinklaraštyje www.rolandalu.lt, kurį galima prenumeruoti. Jei patikošis tekstas, -dalinkitės su kitais, paspauskite širdelę, komentuokite – man labai svarbus atgalinis ryšys. 

Taip pat mano kūrybą galite paremti, pervesdami Jums priimtiną mokestįį šią sąskaitą: LT87 7044 0600 0775 2227.Gavėjas: VŠĮ ”ŽINIŲ NAMAI”

ŠIRDINGAI DĖKOJU💚

Foto: Dovilės Čižaitės Jonikės nuotrauka, www.dovilefoto.lt

Patiko? Pasidalink: