Advento priminimai (3)
300
Paskutinė dalis priminimų, kurie padės mums visiems giliau bei ramiau praeiti tylos ir pokyčių laiką…
Pirmoji dalis – čia
Antroji dalis – čia
GRUODŽIO 14-OJI
Mes galime išgydyti savo gyvenimą. O jis serga, jeigu žmogui kažkas negerai.
Dažniausios mūsų gyvenimo “ligos” – destruktyvios situacijos, meilės, harmonijos, pinigų, sveikatos stoka. Ir dėl to – tikrai niekas kitas nekaltas!
Jeigu savyje kultyvuojame nuoskaudas ar nepasitenkinimą, kaltiname kitus dėl to, kad mums kažkas negerai, jeigu supykstame ant ko nors ir negalim atleisti, – mūsų gyvenimas „serga”…
Jeigu jaučiate, kad kažkur užstrigote, jeigu viduje sukasi pyktis, nepasitenkinimas ar bet kokia kita negatyvi emocija, tuojau pat pradėkite gydyt save! Ne veidrodį, kuriame matome savo atvaizdą
Būtent apie tai – nuostabi senovės havajiečių praktika hooponopono. Jos esmė – pagalba kitiems prasideda nuo pagalbos sau. Gydydami save, gydom kitus. O kai mes tampame sveikesni, švelniai kinta ir aplinka…
Hooponopono padės “gydyti “ bet kokią situaciją, kuri šiandien jums neduoda ramybės.
Hooponopono ketureilis
🌼 Aš tave myliu,
🌼 Aš atsiprašau,
🌼 Prašau man atleisti,
🌼 Ačiū (arba dėkoju) tau.
Kaip atlikti praktiką?
🌼 be perstojo kartoti keturias frazes.
🌼 įsijausti nebūtina, galima sakyti mechaniškai
🌼 kartokite iki tol, kol pajauite vidinį pokytį
Kaip veikia hooponopono?
✅ trina destruktyvias emocijas kaip trintukas
✅ keičia emocinę būseną
✅ kūnas natūraliai išskiria endorfinus
✅ malšina skausmą
✅ visapusiškai gydo žmogų, kuris tą praktiką atlieka
✅ gydo bet kokią destruktyvią situaciją
✅ padeda tapti labiau mylinčiu ir atsipalaidavusiu
✅ kelia vibracijas.
—
Hooponopono lietuvių kalba: https://www.youtube.com/watch?v=WVmomZsAQWI
Hooponopono – anglų kalba: https://www.youtube.com/watch?v=7Qoq75-DQm4
GRUODŽIO 15-OJI
Jeigu koncentruojamės į šviesius dalykus, tai nereiškia, kad nematom tamsos.
Tai reiškia, kad savo dėmesį nukreipiam į tai, kas mus stiprina, o ne į tai, kas griauna. Tai ir yra – būti sąmoningu, rinktis ir atsirinkti, o ne reaguoti į visa, ką ištransliuoja gyvenimas.
Visuomet atsiras žmonių, kurie mus tikrins ir mokys. Visuomet gyvenimas bus pilnas įvairiausių dirgiklių, kurių vienas kuris užkliudys, net jeigu būsit truputį “prašvitęs”
Viduj kažkas įsitemps ir norėsis paleisti emocijas lyg laukinius arklius…Kažkas vers “veikti” – savo tiesą įrodyt, apgint garbę, pasipriešint, pakariaut, padaryti savo tvarką…Sukontroliuot…
Kiekvienas susidūrimas su erzinančia situacija ar žmogumi – tarsi egzaminas, ką pasirinksim? Kas mus ves į priekį – instinktyvus protas ar dieviška širdis?
Ar savo “skriaudėjui” atsakysim tuo pačiu, net nejausdami, kaip žodžiai ar veiksmai išsprūsta savaime, be jokios mūsų valios? Ar atiduosim situaciją į rankas Vidiniam Stebėtojui ir žvelgsim į viską iš šalies, tarsi į žaidimą, kuriame nėra teisėjų?
Mūsų protas – labai aktyvus ir jam patinka žaisti ping pongą, Tačiau mes turim galią – jam uždėti apynasrį ir pasiūlyti kitas žaidimo taisykles.
Jeigu jums sunku nereaguoti į visa, ką girdit ar matot, į kiekvieną kito žmogaus pasakymą ar net “ne tokį” žvilgsnį, siūlau atlikti itin paprastą, bet labai veiksmingą praktiką “Reaguoju į kas antrą”.
Kaip atlikti?
🌼sąmoningai nusistatykite laiką, nuo kada ir iki kada
🌼sutelkite visą valią, tapkite ypatingai budrūs
🌼sąmoningai “įsakykite” sau, kad dabar reguosit į kas antrą – mintį, žodį, veiksmą.
🌼per dieną atlikite kelias tokias “nereagavimo” sesijas.
Ką tai duoda?
✅ tapsite kur kas dėmesingesnis
✅ pastebėsite, kad jus mažiau veikia aplinkos dirgikliai
✅ atsiras daugiau ramybės
✅ daugiau šypsositės, nes bus mažiau priežasčių susiraukti:)
✅ Budraus ir sąmoningo antradienio!
P.S. Tą patį principą galite pritaikyti bet kuriam įpročiui, kurį norite išgyvendinti. Pavyzdžiui, instinktyviam visko neigimui, keiksmažodžiams, norui skaityti feisbuke viską iš eilės ir pan.
GRUODŽIO 16-OJI
Jeigu žmogus gyvas, jis niekuomet nebūna vienodas. Kaip nebūna vienoda ir aplinka.
Kartais, vos pabudus, jau iš ryto kažkas niurna viduj. Tekšt – ant žemės pažiro lėkštė, o, regis, atsargiai ėmei!
Ir visi ilgai puoselėti om – šuniui ant uodegos
Žyra šukės, pikti žodžiai, ramybė jau prarasta…
O kartais – ir dangus tamsus, ir žmonės aplink surūgę, o viduje šviesu, lengva. Net lemputės nereikia degti, pats žmogus šviečia:)
Gyvenime, kaip ir gamtoje, nėra stabilumo, tad ir šarvų ar sienų nuo aplinkos pokyčių susikurt neįmanoma.
Tačiau kad ir kas beįvyktų, kur bebūtumėm ir su kuo, mes visuomet su savim turim galingą jėgą. Jos dėka galima jaustis laisvi net ir ribotoj erdvėj, o bet kokius pokyčius priimti taikiai.
Kai kažkas griūna, kai vyksta ne pagal norus ar planus, visuomet galim prisiminti paprastą tiesą: savo vidinėje Visatoje žmogus tvarkosi ir viską sprendžia pats.
Ten – mes kuriame savus įstatymus, ten galim įjungti žalią šviesą meilei, ramybei ir džiaugsmui. Tik iš vidinio šaltinio galim semtis stiprybės, atjautos, dėkingumo ir apgaubti juo ne tik save, bet ir tuos, kuriuos mylim.
Net jeigu jų nėra šalia…
Ilgai užsibūti negatyve yra kenksminga mums patiems. Sunki būsena kuria tokio pat dažnio ateitį. O mes juk norime, kad ji būtų šviesi, tiesa?:)
KAIP TRANSFORMUOT SAVO BŪSENĄ?
🌼Įsivardinkim. Paklauskim savęs, kaip aš dabar jaučiuosi? Kas mane glumina, pykdo, trikdo? Išrašykite ant popieriaus visus jausmus, kurie šiuo metu jus apėmę. Garsiai perskaitykite. Suglamžykite ir sudeginkite, įsivaizduojant, kad ugnis pasiima visą negatyvą, o jūsų viduje lieka lengvumas.
🌼Dekonstruokime baimę. Vėl imkime popieriaus lapą, surašykime savo baimes, jeigu jos ėda. O šalia – kas baisiausia gali atsitikti, jeigu įvyks tai arba tai? Pamatysite, iš karto atlėgs.
🌼Išeikime į mišką ar parką. Medžiai tobulai išvalo žmogaus lauką, jį suderina ir pakelia vibracijas. Susiraskite medį, kuris jus traukia ir apsikabinkite. Nebūtina laikytis taisyklių, tas medis vampyras, tas donoras… Leiskite sau pajausti ir pasitikėkite tuo. Paprastas pasivaikščiojiumas – ir viduje vėl harmonija:)
🌼Judėkime. Greitas vaikščiojimas, bėgiojimas, važiavimas dviračiu,– visos kardiotreniruotės lengvai pašalina iš organizmo žemus dažnius, atsirandančius dėl neigiamų emocijų.
🌼Vanduo su druska. Prisileiskite vonią karšto vandens ir suberkite į ją kilogramą jūros druskos. Nepamaišys ir soda bei eteriniai aliejai. Tokia vonia ypač gerai išvalo žmogaus energetinį kūną nuo neigiamų emocijų, atpalaiduoja, nuramina.
🌼Dėkokite! Apsidairykite, kiek daug gerų dalykų jūs turite: butą ar namą, galite susimokėti mokesčius, turite dantis ir maisto – yra ką ir kuo valgyti:) Galite pats/pati vaikščioti, galite net bėgioti. Turite jūrą ar mišką, pievą, taką, gėles. Galite daryti tai, kas patinka, jeigu tik labai norite. Turite kūną, kurio dėka jaučiate gyvenimo skonį, kvapą, vaizdą, faktūras. Turite daiktų, kurių norite. Viską turite! Belieka už tai dėkoti, dėkoti, dėkoti!
Nepadėjo? Užsidėkite tikrus rožinius akinius! Rimtai
GRUODŽIO 17-OJI
Bet kuri kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. Be didelio plano ir tikslaus žinojimo, kaip teks keliauti.
Svarbiausia – jaust kryptį ir tikėti. Žengei vieną žingsnį, o kitą parodys pats kelias.
…Ar kada pagalvojot, kiek daug svajonių mes išmetame į šiukšlyną? Nešiojame jas savyje tol, kol jos sudūlėja ir virsta tuščiais kevalais. Be energijos ir be dvasios, riogso tik tas viską žudantis “kada nors”…
Jeigu viduje pajutai impulsą, – stok, eik ir daryk!
Nelauk, kol įsijungs protas ir pradės savo skardžiąją mantrą:
O tai kaip tai padaryti? Iš kur gaut pinigų?
Tai kad nėra laiko, turiu svarbesnių reikalų
vaikai dar maži! Ai, plaukai jau žili!
Kiti tai daro geriau – man neišeis tobuliau…
ir taip toliau…: )
Dabar – tobulas laikas! Vietoje to, kad zirsti, kaltinti, piktintis, – panaudokim šį metą įgyvendinti tai, ką seniai norėjom daryti.
Jeigu tik nuimsim nepasitenkinimo, pasipriešinimo antikarūną, pamatysime, kiek daug dovanų mums dabar duota. Ir koks tikras šis Adventas, Kalėdų laukimas – beveik kaip vaikystėje, kai džiugindavo patys paprasčiausi dalykai.
✅ dabar mes galime daugiau būti kartu
✅ kurti darnius santykius su artimaisiais
✅ rašyti laiškus ranka ir siųsti atvirukus
✅ gaminti namuose maistą
✅ žaist stalo žaidimus
✅ atnešti į lovą kavos mylimiesiems
✅ niekur nebeskubėti
✅ džiaugtis gamta
✅ apsirengt namuose išeiginiais rūbais ir švęsti
✅ išsitraukt iš sekcijų svečių servizus.
Pasiimkim dovanas, į kurias supakuota širdies šiluma ir džiuginkim vieni kitus naujais įkvėpimais…
Nuo ko pradėti?
🌼Paimk popieriaus lapą, padalink jį į dvi dalis. Vienoje lapo pusėje stulpeliu surašyk :
🌼ką norėtum pradėti daryti?
🌼 ko norėtum išmokti?
🌼kokius savo talentus norėtumei puoselėti?
🌼kokius naujus įgūdžius išsiugdyti?
🌼kuo norėtumei džiugint artimuosius?
🌼kuo norėtumei pradžiuginti save?
🌼kam norėtum skirti daugiau laiko?
🌼kuo norėtumei labiau rūpintis?
🌼Kitoje lapo pusėje parašyk, kokius pirmus žingsnius padarysi, kad tai įgyvendintum. Sėkmės!
🌼Energingo ir kryptingo Jums ketvirtadienio!
GRUODŽIO 18-OJI
Jokių priešų, kenkėjų, norinčių mums padaryti kažką negera, nėra!
Pagrindins priešas – mūsų pačių baimė, kuri atrakina vartus išorinio pasaulio grėsmėms. Ir tada tai suteka į mus. Ir tada tai tampa mumis.
Kol žmogus nesupras, kad jis yra galingesnis už tai, kas jį gąsdina, jo gyvenimas bus priklausomas nuo to, kas jį gąsdina. Jis bijos juodos katės, perbėgusios kelią, skaičiaus 13, nužiūrėjimų, virusų, medžių šėšėlių, juodų mėnulių, ne tokio žvaigždžių išsidėstymo.
Paradoksas: ko bijai, tuo tampi, nors to ir nenori! Ir reiks daug magiškų ritualų, kad visa tai išvaikyti, visokių amuletų ir “gerų žmonių”, kurie padėtų nuimt “blogą akį”.
Mūsų pačių abejonės bei stoka tikėjimo, kad esam kur kas didingesni, nei mūsų fizinis kūnas, ir yra toji “bloga akis”.
Kiekvieno žmogaus viduj yra Meistras, kuris žino, kas yra tiesa mums ir kas mums geriausia. Nors gyvenam tame pačiame pasaulyje, kvėpuojame tuo pačiu oru, galim net panašiai jausti, nėra nei vieno žmogaus tokio pat! Kiekvieno žmogaus viduje – visiškai skirtinga informacija, kurią atsinešėm su savim gimdami.
Todėl mums visiems reikalingi skirtingi dalykai. Kiekvieno tiesa yra skirtinga, o kokia – mums gali pakuždėti tik mūsų vidus..
Pagalvokit, negi kitas gali geriau žinoti, ko reikia jums?
- ko jūs norit ir kaip to pasiekti?
- kaip savimi pasirūpinti?
- kas jūsų, o kas ne?
- ką, kiek valgyti ir ko ne?
- ką ir kaip sportuoti?
- kaip rengtis?
- kuo ir kaip tikėti?
Negi esam tokie nepasitikintys savim, kas visas galias ir sprendimus atiduodam kitiems – labiau „žinantiems”?
Dabar pats laikas pagaliau patikėti, jog esam didingi Kūrėjai, kad visa mūsų jėga slypi ne kažkur išorėje, o mumyse..
Dievas ne tik mus sutvėrė pagal savo atvaizdą, jis visuomet yra mus apgaubęs savim, mes esame jame, o jis – mumyse…
Vienintelis dalykas, kurio reikia, kad aiškiau girdėtumėm savo unikalų balsą, – pašalinti vidinį triukšmą ir mokėti būt tyloje.
Tą pasiekti gali padėti “Tylos praktika”.
Kaip ją atlikti?
- sąmoningai pasirinkit dieną, kada tylėsit.
- informuokit artimuosius
- jeigu reikia eiti į darbą, pasiimkit išeiginę
- išjunkit telefoną, internetą, kompiuterį
- tą dieną negalima tikrint jokių žinučių
- negalima kalbėti ir net rašyti
- reikia tylėti ir klausyti, stebėti, kas vyksta viduje
- tylos dienos pabaigoje, patirtį galima aprašyti.
Ką tai duos?
- imsit atskirti, kur kalba protas, o kur – širdis
- aiškiau suvoksite savo vidinius poreikius
- atsiras daugiau pasitikėjimo savim
- tapsite ramesni ir tylesni viduje.
P.S. Tylos, kaip ir kitas praktikas, reiktų atlikti reguliariai, o ne vieną kartą
GRUODŽIO 19-OJI
Kiekviename žmoguje yra Dievo galia ir jo begalybė.
Mes – kur kas didesni, nei mūsų fizinio kūno skafandras. Ir tai – nėra tik graži metafora.
Galim įsivaizduot ir jausti savo kūną be jokių ribų, tarsi šviesos srautą, o mintys ir jausmai mus gali nunešti bet kur. Jeigu tik panorėsim. Tais paslaptingais takais, kurie susieja absoliučiai visas būtybes…
Mūsų jausmai – tai tas stebuklingas kilimas, kuris skraidina visur, kur tik nukreipiame dėmesį.
Tad nebūtina liesti, kad jausti! Širdies vartai – visuomet atviri!
Neliūdėkim, jei šiandien negalim apkabint mylimųjų. Bet mes visuomet galim meilę sudėti į veiksmą, susiliesti mintimis, laiminti tuos, kuriuos mylim, prisiminti tai, kas mus sieja. Ir artumas taps beveik ranka liečiamas, šiltai kutenantis širdį….
Kaip medžių šakos susisiekia su dangum, o šaknys – su žemės gelmėm, taip ir mes visuomet galim pasiekt vienas kitą…
Nes meilė nuneša net ten, kur neskraido lėktuvai…
Kviečiu su šeimos nariais išbandyti jaukų žaidimą “Prisiminimų dėžutė”.
Kaip jį atlikti?
- paimkite popieriaus lapų, rašiklį ir žirkles
- ant vieno lapo surašykite visų artimų žmonių vardus
- įtraukite tuos, kurie šiuo metu šalia
- nepamirškite ir tų, kurie dabar toli
- paimkite kelis lapus ir sukarpykite (A4 per pusę ar į 4 dalis)
- ant vieno lapelio užrašykite iš sąrašo artimo žmogaus vardą
- apačioje surašykite visus prisiminimus, susijusius su tuo žmogumi
- sulankstykite ir įmeskite į dėžutę
- taip aprašykite visus žmones iš sąrašo
- į žaidimą įtraukite ir kitus šeimos narius
- tegul jie taip pat prisimena kažką, susijusio su žmogumi iš sąrašo.
- Kai viską baigsite, turėsite pilną dėžutę mielų prisiminimų. O tuomet galite surengti virtualų (ar realų) vakarėlį su mylimaisiais. tais, kurie šalia, ir tais, kurie šiuo metu toli.
- Traukite lapelius ir garsiai skaitykite prisiminimus. Gali kilti noras papildykite dėžutę naujais prisiminimais – drąsiai tai darykite!
- Šis žaidimas gali tapti ne tik puikia pramoga tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, bet ir visus sujungs, suartins, sušildys širdis, belaukiant Kalėdų.
- Kad ir kokiuose kraštuose būtumėt…
GRUODŽIO 20-OJI
Pats didžiausias stebuklas yra tikėjimas.
Kada tikime – be jokių sąlygų, proto išvedžiojimų, nuolankiai ir net naiviai – tarsi vaikai. Tada ir gauname pagal savo tikėjimą. Juk taip mokė ir Jėzus…
Kai yra absoliutus tikėjimas tuo, ką darome, – kiekvienoje akimirkoje gimsta magija.
Kas yra tas absoliutus tikėjimas? Kai vidus žino, kad tai tiesa, kuriai nebereikia jokių įrodymų. Ir niekas to vidinio žinojimo negali sugriauti – toks jis stiprus. Nors bandančiųjų visuomet atsiranda. Dėkokime jiems, nes jie tikėjimą tik sustiprina.
Kad atsirastų toks tikėjimas, reikia tiesiog gyventi, stebėti gyvenimą, jo pamokas, kaip kinta situacijos pasielgus vienaip, o kaip – visai kitaip. Nebijoti suklysti. Paklusti vidiniam balsui.
Kol vieną dieną savo viduje pajusite didžiulę jėgą. Tarsi pats Dievas būtų apsigyvenęs.
Tikėjimas niekaip nėra susijęs su religija. Ir čia vienas svarbių ir drauge labai jautrių niuansų. Kai žinai, jog už kiekvieno veiksmo ir kvėpavimo gyvena Dievas, kad tai jis vedžioja tavo ranką, kai rašai. Ir netgi, kai kepi pyragą, – jis švysteli tavo rankomis slaptų ingriedientų, padarančių pyragą ypatingo skonio.
Tada tau nebereikia tikėjimą stiprinančio ritualo. Nes kiekviena akimirka tampa komunija… Tada tu save randi visose religijose. Ir drauge – nerandi savęs nei vienoje…
Kai turi tą tikėjimą savyje, žinai, jog šioje Žemėje ir visuose kosmosuose – viskas paklūsta tai pačiai jėgai. Tu žinai, kad viskas, kas vyksta tavo gyvenime ir pasaulyje – turi savo prasmę, nors mūsų trumparegiškos žmogiškos akys tos tvarkos ir prasmės nemato.
O svarbiausias šio tikėjimo momentas – ta dieviškoji jėga – visuomet teka per tave ir yra tavyje, todėl tau nereikia nieko bijoti.
Tau pakanka nustoti kariauti – tiek viduje, tiek išorėje. Ir pasitikėti.
Vėl tapti mažu vaiku, kuris nebijo nieko ir žino, kad yra TAI, kas visuomet juo pasirūpins…
GRUODŽIO 21-OJI SAULĖS SUGRĮŽTUVĖS
Kiekvienas gyvas daiktas Visatoje turi savo gimimo dieną: ir barsukas, ir Saulė…
Gal ir keista kalbėt apie šviesą, kai aplink taip tamsu, tačiau šiąnakt – pati ilgiausia metuose naktis, o rytoj – pati trumpiausia metuose diena.
Ir nors dar kelias paras karaliaus tamsa (naktys bus maksimaliai ilgos, o dienos – maksimaliai trumpos), prasideda Saulėgrįža: nuo gruodžio 26-osios šviesos bus vos vos daugiau…
Šiuo laikotarpiu nuo senų senovės įvairiose kultūrose buvo švenčiama Saulės gimimo šventė, apipinta įvairiais tikėjimais ir ritualais.
Aš manau, jog tikėjimas – Dievo dovana žmogui. Tikiu, kad kiekvienas turi Kūrėjo galią ir valią pakeisti visas programas, nesvarbu, kas ką sakė, pranašavo. Ir šis metas – kaip tik toks, kai galime atversti baltą popieriaus lapą ir sukurti kažką visiškai nauja, gražaus…
Gamta yra genialiai paprasta, o joje vykstantys procesai, metų laikų virsmai – tai Viešpaties žinutės, kaip turėtume gyventi ir mes, žmonės, kad būtume laimingi…
Sakoma, jog šis metas – didis mokytojas. Jis moko, kaip reikia nurimti ir sulėtėti, susitelkti į savo dvasinę prigimtį, kaupti jėgas, apmąstyti praeinančius metus ir svajoti apie kitus.
Manoma, jog šis laikas ypatingai kūrybiškas, kad kiekviena mintis, kiekvienas žodis skrenda tiesiai Dievui į ausį…
PRASMĖS IR RITUALAI
1. Patariama kalbėti labai apgalvotai, vengti visokių “ne”: negaliu, nemoku, nenoriu, neišeina, neįmanoma ir pan. O kai išgirstame žmones, kurie menkina save ar kitus, būtų puiku, jei išeitų pokalbį nukreipt pozityvia linkme, kažką pajuokauti, o dar geriau – įkvėpti, palinkėti ką gražaus. Ir patys tai padarę jausimės pakiliau…
2. Tai energetiškai labai stiprus metas, tad palanku garsiai išsakyti savo ketinimus, planus, įgarsinti savo tikslus bei veiksmus. Kai kurie autoriai siūlo nuo šios nakties, kiekvieną dieną skirti vienam kitų metų mėnesiui ir detaliai apgalvoti, ką norėtumėte tuo metu veikti. Tegul kiekviena diena turi nedidelį, simbolinį veiksmą, paskirtą jūsų planams tam tikram mėnesiui. Svarbiausia kad tie veiksmai būtų džiugūs ir suteiktų jums malonumą.
3. Šiuo laikotarpiu prasminga tvarkytis, išmesti visa, kas nereikalinga, atsisakyti nereikalingų santykių, informacijos, daiktų, apriboti bendravimą ir susitelkti į save, savo erdvę, savo gyvenimą. Kaip saulė šiuo metu užbaigia savo seną ciklą ir tuoj tuoj pradės naują, taip ir žmogus turi laisvą valią užbaigti sena ir pradėti kažką saulėto, šviesaus.
4. Paimkite popieriaus lapą ir surašykite šių metų rezultatus. Gali būti sąrašas arba piešinys. Pamąstykite, ko išmokote per praėjusius metus, kokia patirtis buvo ypač įsimintina. Ką galite panaudoti ateityje. Pagalvokite, ko iš šio sąrašo norėtumėte atsisakyti. O ką pasilikti? Tai svarbu, nes nauja ateina tik į atlaisvintą vietą. Ant atskiro lapelio surašykite, ko norite atsisakyti ir sudeginkite jį. Ant naujo lapo surašykite visa, ką pasiliekate ir ant jo užrašykite kitų metų planus.
5. Uždekite žvakę, išvalykite namus jos šviesa.Atiduokite skolas, jeigu tik įmanoma tai padaryti.
6. Galima nueiti į dušą ir įsivaizduoti, kaip vanduo nuplauna nuo mūsų metų naštą, skaudulius, neigiamus patyrimus.
7. Tai metas, kai prasminga atleisti visiems, kas mus įskaudino. Jeigu neišeina atleidimo prašyti žodžiu, surašykime laišką tam žmogui, išsakykime visa, ką jaučiame. Atleidimo prašymas – galingas įrankis siekiant išvalyti savo subtiliąją erdvę, išlaisvinti blokus, kurie neleidžia eiti pirmyn.
Astrologijoje Saulė simbolizuoja žmogaus gyvenimo jėgas, jo asmenybę, protą ir dvasinę prigimtį. Kiekvienas žmogus yra procesų, vykstančių kosmose, atspindys. Kaip miršta sena Saulė ir gimsta nauja, taip ir kiekvieno mūsų energija šiuo laikotarpiu atsinaujina. Būtent todėl šis laikas reikšmingas tiems ritualams, kurie padeda visiems metams “pasikrauti” nauja, švaria, šviesia energija
–
FOTO: Jaret Rice nuotrauka
ŽINUTĖ SKAITYTOJUI. Daugiau mano tekstų FB profilyje Rolanda Lu , FB grupėje Šviesūs kambariai, FB puslapyje Sąmonės revoliucija , tinklaraštyje www.rolandalu.krabasdirba.lt, kurį kviečiu prenumeruoti, svetainėje www.laimingosmoterys.lt
Jei patiko šis tekstas, – dalinkitės su kitais, paspauskite širdelę, komentuokite – man labai svarbus atgalinis ryšys. 💚
Taip pat mano tekstus ir kitą visuomeninę veiklą galite paremti, pervesdami Jums priimtiną mokestį į šią sąskaitą: LT87 7044 0600 0775 2227. Gavėjas: VŠĮ ”ŽINIŲ NAMAI”
ŠIRDINGAI DĖKOJU💚