Alchemija ir kvantinė kūryba

Dauguma žmonių kurdami naudoja chemijos principą. Ką tai reiškia?

Jie laukia bangos, – hormonų, fluidų, įkvėpimo – to jausmo, kuris leidžia įsilieti į tėkmę, pasiduoti jos spontaniškam nešimui ir taip kurti.

Taip kuriamas šiuolaikinis menas – ant įkvėpimo ar kitokių impulsų bangos. Pabrėšiu – išorinių impulsų, nes jie ateina iš išorės, o ne iš vidinio ketinimo.

„Cheminė” kūryba reiškiasi ne tik mene, bet ir gyvenime.

Kai ateina „palanki” banga, mes esame kūrybinėje tėkmėje, būsenoje, kuri mus neša. Ir tada be jokių pastangų galime ištransliuoti į aplinką meilę, džiaugsmą ir kitas aukštų vibracijų būsenas.

Tada galime lengvai vizualizuoti savo gyvenimą, tokį, kokio norime. Ir viskas gaunasi paprastai, be didesnių pastangų.

Alcheminė kūryba prasideda tuomet, kai mes tam tikrą būseną, tam tikrą vizualizaciją sukuriame sąmoningai ir ją palaikome savo sąmonės jėga, savo dėmesiu.

Kvantinė alcheminė kūryba gimsta palaikant ketinimui, sąmoningai nukreiptam dėmesiui, sąmoningai sukuriant tą būseną, kurią norime ištransliuoti į aplinką.

Ir tai jau tikrai nėra spontaniškas plaukimas „ant bangos”. Tai sąmoninga kūryba dabar, nepaisant, kokia nuotaika, kokios aplinkybės ir pan.

Tada sukoncentruojame tą būseną savyje, pajaučiame ją, pasitelkiame pavyzdžius iš gyvenimo, jeigu neišeina atgaminti trokštamos būsenos spalvos ar vibracijos. Ir pasineriame į ją maksimaliai, išgyvename, maudomės joje.

Ir štai tada įvyksta dieviškoji alchemija. Persitvarkoi mūsų neuroninės jungtys, transformuojasi kraujo cheminė sudėtis, ląstelių informacija, hormoninės reakcijos. Mūsų kūnas patiki, kad tai, ką jaučiame, ką matome savo vaizduotėje yra tiesa.

Ir tada tai tampa mūsų tiesa ir realybe, kuri gimsta iš ketinimo ir jo dėka sąmoningai sukurtos būsenos…