Karantiną praleidau Indijoje, ašrame. Turėjau 4 mėnesius gražaus laiko,  kad “perkratyčiau” savo gyvenimą.

Tas laikas buvo puikus dėl daugelio dalykų. Vienas jų – tai galimybė suvokti tai, kas man tikrai svarbiausia. Kadangi turėjau daug laiko, prirašiau visokių tekstų. Štai vienas jų, kuriame dalinuosi savo mažomis paslaptimis, ką kiekvieną dieną darau, kad išlikčiau žvali, gerai nusiteikus. Kad ir kas dėtųsi aplinkui…

Tai, kas čia aprašyta, praktikuoju maždaug nuo 2012 metų, kiekvieną dieną. Su labai retomis išimtimis, kai gaunu signalą iš vidaus, kad atėjo laikas trumpai pauzei. Taigi, ar lietūs, ar vėjai, ar saulės per daug, mano “dienotvarkė” panaši 🙂

TYLA. Pabudus, neskubu keltis. Guliu užsimerkus ir uostau būsimą dieną kaip katė:) Bandau pajausti, kokią bangą ji atneš. Klausau ne galva, o vidumi. Išvaikštinėju savo kūno teritoriją, užfiksuoju visus signalus, įtampas. Bandau sutelkti ten dėmesį, jei reikia – atpalaiduoti.

Turiu savo mantrą, kurią anksčiau kiekvieną rytą garsiai dainuodavau, dabar – klausausi, susitelkiu, o kartais ir uždainuoju, kai reikia didesnio dėmesio kokiai nors situacijai ar būsenai. Mantra puikiai išskaidrina erdvę aplink, suteikia vidinės jėgos bei padeda koncentruotis, esant sunkesnei situacijai.

Po to – vėl kelios minutės tylos, susitelkiant į savo centrą, kuris man yra širdies plote. Nugrimstu ten ir nurimstu. Galima ant krūtinės uždėti delną, kad lengviau pajausti. Pabaigoje pasimeldžiu už artimuosius, padėkojau už viską, ką šią akimirką turiu. 

JUDESYS. Tada skiriu dėmesį kūnui. Lengva mankšta, išjudinanti visus sąnarius, pratempianti raumenis, jogos asanos, keli ratai Saulės pasveikinimo. Pakvėpavimai. Keičiu, varijuoju įvairias pranajamas. Dar kelis kartus per savaitę bėgioju miške, einu pas draugę Jolitą į tempimo treniruotes. Be viso to neįsivaizduoju geros savijautos.

PLANAS. Dabar tai tik užuomina į planą:) Į savo užrašinę užsirašau visus svarbiausius dalykus, įskaitant ir buities. Užrašau ir pasivaikščiojimus, ir susitikimus. Jeigu gyvenimas atneša kažką nesuplanuota, planą keičiu lengvai, tačiau visuomet pasveriu – ar tikrai tai svarbu? Dienos planas man padeda įgyvendinti daug įvairių dalykų, visuomet turėti laiko ir puikiai įžemina, kai imu skraidyti per daug aukštai arba elgtis pernelyg chaotiškai:)))

GAMTA. Išeiti į mišką, prie jūros veržiuosi kiekvieną dieną. Gamta man padeda išsikrauti ir pakrauti vidines baterijas. Miškas suderina ir pakelia vibracijų dažnį, kas tikrai labai svarbu šiuo įdomiu laikotarpiu, kuriame gyvename. Be to gamta man yra nuolatinio stebėjimo ir stebėjimosi erdvė: joje matau, kaip vyksta natūrali spalvų, faktūrų, kvapų kaita, kaip viskas darniai sugyvena be jokios kovos ar kontrolės

RAŠYMAS. Jis man kaip oras. Visas įdomias mintis ar suvokimus užrašau į sąsiuvinį ar kompiuterį, o paskutiniu metu, ypač, kai išeinu pasivaikščioti, dažniau rašau į telefono užrašinę. Pirma, rašymo metu į lapą persikrausto vertingos mintys ir idėjos, antra, iš galvos išsikrausto tai, kas galvą apkrauna ir jai tikrai nereikalinga. Tai – savotiška galvos valymo priemonė ir meditacija drauge.

Rekomenduoju rašyti ranka kiekvieną rytą 15 min. be atsitraukimo ir negalvojimo, ką rašot. Jau po kelių dienų pajausite efektą.

DALINIMASIS. Nebūtina aukoti pinigu, kad pasidalinti. Kiekvienas turime kažką, ką galime kitam atiduoti. Tai – palaikymo žodis, komplimentas, nuoširdus klausymasis kito žmogaus nepertraukiant, praledimas pro duris ar užleidžiant eilę, dalinimasis savo gebėjimais, talentais su kitais – juk ne šiaip sau Dievulis jums kažką davė! Atiduokite tai kitiems ir pamatysite, kaip gyvenime šviesos bus daugiau.

SUSITELKIMAS. Per dieną po kelis kartus stengiuosi pajausti save viduje, savo centre. Tai padeda nurimti, susirinkti save iš įvairių svarbių reikalų ir pailsėti savyje. Taip pat tai treniruoja gebėjimą mobilizuoti jėgas, kas ypač svarbu esant eksremaliom situacijom:)

BE RYŠIO. Bent per savaitę stengiuosi būti be ryšio. Į mišką, miestą einu be telefono. Namuose įjungiu skrydžio režimą. Neatsidarau interneto.

BE MAISTO. Kartą per savaitę stengiuosi maždaug parą atsisakyti maisto. Praktikuoju protarpinį 16 valandų nevalgymą.

BE ŽODŽIŲ. Kartą per savaitę – su niekuo nekalbėti. Bandau nevalgyti, būti be ryšio ir nekalbėti tuo pat metu.

REFLEKSIJA. Vakare, atsigulus prabėgu mintimis svarbiausius dienos įvykius, susitikimus, suvokimus. Kartais kai ką užrašau.

Tai, kuo pasidalinau, paprasta. O efektas juntamas praktikuojantis nuolat. Šios „praktikėlės” įvedė mano gyvenime daugiau tvarkos. Atsirado daugiau laiko. Aktualu tiems, kurie dirba arba nori pradėti dirbti savarankiškai. Taip pat aktualu dabartiniu laikotarpiu, kuris reikalauja padidinto sąmoningumo… 

Gal kam nors tiks? 🙂

Patiko? Pasidalink: