Gyvas žmogus, gyvas rašymas, gyvybė tekste… Šias frazes tikrai iš manęs girdėjote ne kartą.Šiandien noriu priminti, kaip aš suprantu gyvybę tekste ir kodėl taip svarbu YPAČ DABAR rašyti gyvus ir būtent todėl – gydančius tekstus ir knygas…

…Protas yra kažkiek reikalingas, bet tai tik įrankis, skirtas abstrahuoti, skirstyti, lyginti ir naudoti tik tą informaciją, kurią „žino” – yra girdėjęs, skaitęs, matęs šio gyvenimo patirties rėmuose arba gavęs iš kitų. Visa iš išorinių šaltinių gauta informacija yra mirusi.Nors daugybė žmonių kasdienybėje vis dar naudoja ją. Bet tai pamažu tampa praeitimi…

Žinote, kodėl tai mirusi informacija? Todėl, kad gyvenimas yra tai, kas nenuspėjama ir nuolat kinta. O iš proto atėjusi informacija kuria stabilumo iliuziją. Gyvenimo ir gyvasties apskritai neįmanoma nuspėti, sudėti į formą, formulę, dėžutę, duoti taisyklių raktus ir jau esi apdraustas nuo nežinojimo! 🙂

Kada rašydami naudojame svetimas mintis, iš knygų perskaitytą, video, paskaitose, kursuose gautą informaciją, mes rašome (ne kuriame, atreipkime dėmesį!) negyvus tekstus.

Tekstui gyvybę suteikia tik asmeniškai išgyventa, patirta, išjausta ir žodžiais paversta informacija. Tekstui gyvybę suteikia tik per šridį, sielos keliu eteinanti informacija.

Kaip mėgstu sakyti – tai žodžiai padengti valiuta. Jeigu jie nepadengti asmeninės patirties, vidinės drąsos kalbėti savo unikalia kalba, valiuta, tie žodžiai netikri, negyvi ir veikia tik protą. Bet nepaliečia širdies, jausmų. O mes kuo toliau tuo labiau transformuojamės į šviesos būtybes, kurios kalbasi būsenų, jausmų kalba.Kai tik žmogus supranta, kad jis yra unikalus ir per jį nuolat teka atsinaujinanti, autentiška informacija, tik jam skirta informacija, jis nebegali naudotis iš kitų gautomis žiniomis.Ir štai tada atsiranda drąsa dalintis tik tuo, kas yra savita, ateina per konkretų žmogų, bet gali būti skirta ir kitiems.

Toks žmogus pradeda rašyti gyvus tekstus, nes girdi save, jaučia tą gyvybės, dieviškumo upę, kuri nuolat teka per jį ir rodo autentišką kryptį…Kuo tokie, gyvi tekstai naudingi kitiems žmonėms?Nes juose, už žodžių yra energija, su kuria susilietęs kitas žmogus patiria įkvėpimą, jame prasideda sveikimo procesas.

Tokie tekstai ar knygos/paveikslai išjudina visą žmogaus esmę ir nukreipia į savitos asmeninės kūrybos kelią. Taip, tai turi tokią galią ir didžiulę prasmę!

Tik tokie tekstai ir knygos bei apskritai – visa kūryba – turi ateitį Naujojoje žemėje. Nes mes gyvename tokiu metu, kai visos senosios buvusio pasaulio struktūros merdėja ir labai iš lėto kuriasi naujos…O tai – gyvos, širdies, sielos erdvės, žadinančios žmonėse laisvę gyventi autentišką gyvenimą tėkmėje ir nuolatiniame atsinaujinime…

Žadinančios kiekviename žmoguje dievišką vardiklį, kuris jungia visas gyvas būtybes…

Patiko? Pasidalink: