Klausykite tik savęs!

Nėra jokių eskpertų, guru, mokytojų, kurie žinotų apie jus daugiau, negu žinote jūs patys.

Suprantu, oi, kaip suprantu, labai norisi paklausyti kitų, atrasti tą, kuris pasakytų, kaip dabar kvėpuoti, gyventi, jaustis, ką valgyti, kokiu keliu eiti, ką sodinti ir kada derlių rinkti.

Kartais atrodo, jog taip saugiau, nes kas gi tu toks? Tačiau tai netiesa, nenuvertikite savęs! Kiekviename žmoguje yra Visatos informacija. Ir mes jau dabar ją žinome. Tereikia tik jai atsiverti.Mes esame gamta. O joje būna bangos, paklilimai ir nusileidimai. Yra visus paliečiančios bangos, yra skirtos mums, individualios.

Tik išmokus klausytis savęs, skiriant laiko vidinio ir fizinio kūno pažinimui, išmokus jausti savo ir aplinkos vibracijas, kurios per mus eina. Klausant tylių vidinių šnabždesių, skirtų tik mums, žinosime, kaip elgtis būtent mums.

Ir jausimės tvirti. Ir nereiks bėgti pas astrologus ar psichologus, ar dietologus, kurie padėtų suprasti save.

Klausti patarimo, nuomonės verta tik tuomet, jeigu per kitus žmones norite labiau išgirsti savo vidų. Prisimatuoti vidumi kito nuomonę/informaciją kaip variantą iš variantų begalybės, pajausti, ar toji informacija kaip nors jumyse rezonuoja?

Tačiau sprendimą vis tiek riektų priimti, pasitikint savo pačių vidiniu pojūčiu..Kartais toks savęs klausymosi būdas padeda geriau susidertini su savimi. Tačiau tik tuo atveju, jeigu viduje esat tvirti ir svetima nuomonė jūsų neišblaškys, nenuves nuo savo, tik jums skirto kelio.

Norite tikėtikite, noriite ne. Tačiau žmonijos sąmonė jau išaugo iš „jis, ji ar jie žino geriau” marškinėlių. Mes jau esame tokie dideli, kad laikas pradėti pasitikėti ta jėga, kuri gyvena mūsų viduje ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Todėl klausykite savęs.

Plaunate indus, vaikštote, kalbate su kitų žmogumi, likite jam atidus, tačiau klausykite, kas vyksta viduje.Kokie signalai ateina. Nesileiskite jų išblaškomi, tik fiksuokite.

Žaiskite šį žaidimą lengvai lyg vaikai.Ir vieną dieną suprasite, kad žinote, ką ir kada valgyti, kaip rūpintis savo sielos šventove – kūnu, kada veikti, o kada tiesiog ramiai išlaukti savo bangos, nors visi aplink juda…

Žinosite, kad net ir didžiausioje sumaištyje yra ramybės oazė – jūs pats.Žinosite, ko reikia jūsų sielai, kad ji būtų laiminga…