Būna įkvėpimas. Būna ir neįkvėpimas:) Pats žodis paaiškina, su kuo tai susiję. Įkvėpimas susijęs su kvėpavimu, nes kvėpavimas yra energija. O energija – tai kūno ir dvasios sveikatos šaltinis. Tik energijos kiekis ir jos švara nuveda tiesiai pas Kūrėją.

Kai būnu geros nuotaikos, kupina meilės, gerai jaučiuosi, žodžiai liejasi laisvai. Nereikia galvoti, ką rašyti, viskas ateina savaime.

Tačiau būna ir sunkių “gimdymo” dienų, kai būtina parašyti, nes spaudžia laikas, užsakovas ir pan.

Tada imuosi įkvėpimo iššaukimo. Paleidžiu į orą užduotį. Susitvarkau namus, o beplaunanat ar bešluojant grindis netikėtai ateina įvairių idėjų, kurios kartais nebūna susijusios su konkrečiu tekstu, bet užveda ant jo.

Arba einu pasivaikščioti/pabėgioti. Judant man irgi gerai atsilaisvina protas, o kūrybingam rašymui dažnai reikia idėjų, intuicijos, pasaulio pagalbos. Kai juda kūnas, kažkas išsilaisvina.

Ir dar vienas mano mėgiamų ritualų, prieš pradedant rašyti, tekstą paaukoti Kūrėjui:) Paprašyti jo pagalbos, kad jis veiktų per mane, kad diktuotų man tekstą.

Ir dažniausiai taip būna. Nežinau, kokia jėga ima vedžioti mano pirštus kompiuterio klavišais. Man kartais atrodo, kad tai ne aš rašau, o kažkas už mane tai daro. Aš vos spėju spausdinti.

Ir paskutinioji dalis. Padėkoti Jam, kad padėjo. Tuomet ir kitą kartą greičiau sulauksite Jo paramos:)

Patiko? Pasidalink: