DVASINGUMAS. Nesavarumo būsenoje. Visuomet rinkis save!

Tačiau, jeigu bent kada buvai pajautęs nesvarumo būseną – lyg būtum išėjęs į atvirą kosmosą –

~ kur nėra sienų, nėra nubrėžtos linijinės judėjimo krypties,
~ kur gali judėt visomis kryptimis tuo pat metu,
~ kur tu dar neatradai naujo savęs, bet jau praradai senąjį save…

Niekada nebenorėsi grįžt atgal! Nebenorėsi palaikyt savo dėmesiu naftalinu atsiduodančio paveikso!

…Eit nuolat į priekį užrištom akim, kai nežinai kas bus – didi magija, kuri užburia ir nebeleidžia tau būti nuspėjamu savo paties akyse.

Nuostaba ir tyras džiaugsmas, kai praplauki savo Sciles ir Charibdes* nesužeistas, o dar stipresnis!

Ir ta stiprybė duodama ne mėgautis laurais, ne pasidėti pliusą savo dvasinio augimo pasiekimų dienoraštyje.

Ir ne gražiam postui užgimti ji duodama..

Iš peržengtų slenksčių gimusi jėga pas tave ateina, kviesdama kurti, skleistis, šviesti, atiduoti, dalintis…

~ Stiprybė visuomet ateina ne tau, o per tave…
~ Suvokimas duodamas ne tau, o per tave…
~ Tavo užduotis – nesipriešinti tam, kas ateina per tave, tam, kas jau esi, tam dėl ko atėjai čia…

 K v i e č i u:

~ susitikt ir kartu patyrinėt dabartinį etapą, kuris nebepalieka laiko ilgiems apmąstymams ir neša mus į naujumą.
~ kartu išjausti ženklus, kurie liudija apie artėjantį tavo asmeninį pokytį, kurį gabūt delsi į save įsileisti.
~ užduot sau klausimą – ko gi tu bijai ir atrasti tame resursą.
~ patyrinėti daugiaplanę sąmoiningumo sąvoką ir protarpinį sąmoningumą (taip, yra ir toks!)
~ įsigilinti į atsipalaidavimo ir veiksmo vienovę, nes tai – pagrindinė dabartinio laikmečio būsena.
~ paleist priešinimąsi tam, kas per tave ateina.
~ nuspręsti, kuo jau šiandien gali dalintis, turėdamas dabartinę savo jėgą.