Šiame vebibinare kalbu apie tai, kodėl šiuo periodu svarbu gebėt grakščiai balansuoti ant gyvenimo lyno… Ne tik nenukristi nuo jo, bet ir nenusvirti nei vieną pusę… Nei į kairę – nei į dešinę.
Kalbu apie tai, kodėl YPAČ DABAR dualumai, kraštutinumai, amerikietiški emocijų kalneliai, kuriais važinėjam nuo ryto iki vakaro, gali tapti kliūtimi visose žmogiškose realizacijose ir stipriai pažeisti sveikatą…
Aprašymas
Žmonės dabar taip greitai nuskrieja į dvasines aukštumas, ignoruodami visa, kas žemiška, materialu - finansus, fizinio kūno poreikius, nemokėdami susitvarkyt su dvasinio gyvenimo fundamentu - emocijomis, mintimis, pinigais, buitimi..
Kažkas kažką pasakė nemalonaus - liūdesys, pyktis. Kažkas "paglostė" - džiaugsmas, euforija. Pažiūrėjom žinias - parsimešėm jas į savo lovą.
Nuvažiavom į retrytą - iki savaitės galo nušvitom ir skraidžiojam padebesiais…
Juoda - balta, myliu-nemyliu, aukštyn-žemyn ir t. t.
…Kai supamės ant emocijų ir vertinimų supynių, būnam lyg smėlis. Vos tik ateina koks impulsas iš aplinkos, greitai prarandame savo stabilią formą ir susitapatinam su tuo, kas mus užkabino…
Mūsų dėmesys taip greitai nuo mūsų pabėga, lyg aukščiausio lygio sprinteris varžybose, pasigriebdamas su savim taip kruopščiai meditacijose, kvėpavimuose, retrytuose kauptą energiją…
O kasdienybė pasigardžiuodama sukramto savaitgalio praktikų išmintį….
Ir nesusitinka, neapsijungia žmogaus gyvenime buitis su būtimi, su dvasinėm praktikom, kiekviena skelbia savo pirmumą ir nepriklausomybę….
…Mes tokie greiti prarasti savo stabilią esatį - ne, ne išorinę formą, kuri taip ir lieka gražiai šypsotis, o TVIRTĄ VIDINĘ AŠĮ.
Kiekvienas praeivis, mestelėjęs nereikšmingą frazę ar užmynęs ant nuospaudos, greit su emocijų padažu atsiriekia mūsų dėmesio kąsnį…
Šią būseną vadinu PRARASTI SAVE. Kai kiti be ginklų, užima mūsų vidinę valstybę, o mes net baltos vėliavos neįstengiam iškelti…
Daug dvasingais save vadinančių žmonių vis dar neigia viską, kas materialu, tarsi pinigai, mėgavimasis gyvenimu, rūpestis savo fiziniu kūnu nebūtų susiję su dieviškumu.
Tačiau yra ir kita kategorija žmonių. Jie iki ausų “sulindę” į materiją, daiktus, pinigus. Jiems dvasingumas lyg keiksmažodis ir galimybė pasivaipyti iš “nukvakusių nušvitėlių”… Ir tai kitas kraštutinumas.
Vis daugiau žmonių supranta, kad mes nesam TIK FIZINIS KŪNAS. Tačiau mes nesam ir TIK DVASIA, tik ENERGIJA.
Mes esame viskas - DANGUS, NUSILEIDĘS Į ŽEMĘ…
Skaityti daugiau...
Skaityti mažiau...
Vebinaras ”TAVO VIDINĖ JĖGA” - "TAVO ŠIRDIES TIESA" tęsinys.. Nes žinoti, jaust savo širdies tiesą - šiandien nepakanka.
ŠIANDIEN TIESIOG BŪTINA TURĖTI TVIRTĄ VIDINĮ STUBURĄ IR VIDINĖS JĖGOS, KAD LIKTI IŠTIKIMAIS SAVO ŠIRDIES TIESAI.
Šiame vebinare vėl dalinuosi asmenine patirtimi, kaip aš treniravau ir vis dar treniruoju savo “vidinę ašį” bei vidinę jėgą, kad tai būtų mano svarbiausia atrama bet kokioje situacijoje.
~ Tai tema apie kitos kokybės gyvenimą, kuriame fizinė realybė skleidžiasi susilygiavus su savo dieviška realybe.
~ Tai tema, kuri naikina atskirtį tarp visų kraštutinumų - fizinio kūno ir sielos, dvasingumo ir materijos, džiaugsmo ir liūdesio.
~ Tai tema, kuri kviečia ŠVĘSTI VIDINĘ IŠMINTĮ SAVO FIZINIAME KŪNE!
ŠIAME SUSITIKIME NORIU JUS PAKVIESTI PASIKALBĖTI:
~ apie balanso, stabilumo poreikį šiame banguojančiame pasaulyje
apie visų savo skirtingų dalių suderinimą
~ apie daugelio ignoruojamą vidurio kelią
~ apie tvirtą vidinę ašį, kuri padeda išbūti ramiai neramiais laikais
~ apie praktikų, meditacijų nebeveikimą - o kas tada veikia?
~ apie fizinio kūno reikšmę - per jį, kiekvienam sava kalba šneka mūsų siela
~ apie pinigus, kurie tiesiogiai atspindi mūsų dvasingumą
~ apie įsižeminimą, kuris dažnai mistifikuojamas ir kt.
METODAS. Taip pat pasidalinsiu keliais, mano praktikoje pasiteisinusiais metodais, kaip kasdienybėje, toje pačioje situacijoje greitai tvarkytis su savo emocijomis.
0
