Esame gyvi sutvėrimai. Ir kol zujame tarp žmonių, tol rizikuojame kam nors užlipti ant nuospaudos. Arba mums kas nors gali užlipti…

Visai netyčia, nieko bloga net nepagalvojęs. Ar tiesiog pasakydamas, kaip jaučiasi.

Tačiau kitam žmogui tai gali sukelti tokį pyktį ir skausmo priepolį, kad nejučia galite pradėti galvoti, kokie gi jūs beširdžiai! Ir kokie kalti dėl to, kad kitas jaučasi taip blogai!

  • Tik ar visuomet tas, kuris kažkam sukėlė skausmą, iš tiesų yra kaltas?
  • Ar tikrai, kai mums skauda, turime pirštu besti į tą, kuris mus esą nuskriaudė?
  • O gal tas skausmas yra gydanti žinutė, primenanti apie tai, kam nenorime žiūrėti į akis? Ir gal tas pūlinys prasivėrė tam, kad pagaliau užsitrauktų visam laikui?

Šis „laivas“ bus apie nuoskaudas.

  • Kaip mes reaguojame į jas ir kaip galima reaguoti.
  • Kaip jaučiasi tas, kuris „nuskriaudė“? O kaip jis galėtų jaustis?
  • Kam reikalingos tokios „gydančios“ situacijos, ko jos mokina ir „skriaudėją“ ir „nuskriaustąjį“?
  • Kada žmogus iš tiesų tampa suaugusiu?

Kaip ir visuomet, šiame „laive“ dalinsiuose asmeninėmis patirtimis ir suvokimais – be jokios pretenzijos į neginčijamą, vienintelę tiesą:)

LAIKAS. gegužės 6 d. 19.00

TRUKMĖ. ~ 1 val.

VIETA. Fb grupė @šviesūskambariai

KAINA. Nemokamai.

PARAMA. Jei yra noras, galimybės, pojūtis, galite prisidėti prie mano veiklos jums priimtina suma.
Nr. LT 31 7044 0600 0786 7210
Gavėjas – Rolanda Lukoševičienė

AČIŪ 🙂

Patiko? Pasidalink: