Pro ašramo langą tyliai įsmunka aušra. Vos kelios minutės ir blausūs siluetai tampa ryškūs ir lengvai atpažįstami, o iš sapnų išplaukę šešėliai kažkur tyliai dingsta.

Indijoje viskas vyksta labai greitai. Saulė nusileidžia ir pateka taip staigiai, kad dažnai nespėji nė aiktelėti. Šalyje, kur gali sutikti ant motorolerio skriejantį šventąjį, kur karvės, beždžionės, šunys, skruzdėlės, žmonės – visa gamta darniai gyvena kartu, stiprios, o ypač – destruktyvios mintys – akimirksniu sukuria keblių situacijų virtinę.Ir atvirkščiai.

Ramybė ir atsidavimas viskam, kas vyksta, nejučia pakloja raudoną kilimą tam, kuris eina be niurnesio, su pasitikėjimo viskuo, kas vyksta, karūna…… Guliu ant labai kietos lovos. Jokių jaukiai apgaubiančių „dormeo“. Todėl skauda visus šonus. Vartausi nuo dešinės ant kairės. Net apvalios kūno formos nepadeda suminkštinti jokių amortizacijų neturinčio čiužinio.

Palubėje tyliai šiurena ventiliatorius. Tačiau kūnu žliaugia prakaitas. Net naktį čia apie 27, o dieną – beveik 40… Galop dingsta elektra. Ventiliatorius kiek pastenėjęs, iš viso sustoja…

Paviršutiniškai žvelgiant, – visiškas nekomfortas. Per karšta, lova kieta. Kambariokė Vera nori kalbėti, kai aš noriu miegoti. Už lango indusas garsiai kosti. Ašramo valdžia nuolat kaitalioja karantino taisyklės. Vakare įveda komendanto valandą ir neleidžia įkvėpti vėstančio oro, varo į kambarius…

Nekalbant jau apie absoliučiai nestabilią situaciją šalyje ir pasaulyje: užvakar Indijos valdžia paskelbė, kad sustabdo bet kokius tarptautinius skrydžius savo teritorijoje…

Ryt poryt turėję išskristi rusai – panikoje, kuri be garso purto visą ašramą.

Ką tik labai dvasinga knyga užmušiau baisingai didelį tarakoną – jaučiu savyje gyvą žudiko geną… 🙏🤣

Tačiau galima žvelgti ir kitaip. Jeigu tik išjungsiu vertintoją, kritiką, tą niurnantį bėdavotoją, kuris tyliai tūno kiekviename, laukdamas palankios progos subujoti, ir išmoksiu priimti visa, kas vyksta be pasipriešinimo, noro sukontroliuoti tai, kas nuo manęs nepriklauso, įgysiu neįkainojamų įgūdžių – nepriklausyti nuo aplinkybių. Nes neleisiu joms mane paveikti. Normalu, kad pokyčiai atneša pasipriešinimą: kūno, minčių, emocijų. Protas bando kovoti, generuojamas daug prieštaringų minčių, kūnas – skaudėdamas, bet kiek pabambėjęs, prisitaiko – kur dings…

Ir ilgainiui kieta lova tampa ne tik komfortiška, bet ir naudinga: per gerą mėnesį nugara išsitiesina. Ech, ta stebuklinga kietos lovos joga ! 🤣

… Visi dalykai, kurie vyksta, iš tiesų yra jokie, kol mes patys taip nenusprendžiame ir neuždedame etiketės – tai yra gerai arba tai yra blogai. Tačiau realiai kiekviename įsivaizduojamame blogume yra paslėpta prasmė, o gerume – spąstai…

Štai, gyvenimas Europoje apmirė, verslai stoja, tačiau Į Veneciją grįžo gulbės ir delfinai, o juk taip buvome susirūpinę ekologija, miškų, vandenynų likimu!

Aš tikiu, kad visame tame, kas vyksta, yra supakuota nuostabi dovana žmonijai.

Kokia? Pamatysime jau labai greitai. Tik ar sugebėsime tą dovaną priimti, ja džiaugtis, o ne keikti (nes teks stipriai keistis!), priklauso tik nuo mūsų pačių…❤️🙏

2020 03 21

Patiko? Pasidalink: