Man laimė yra rytas. Indija’2018
625
Man laimė yra rytas. Kad ją patirčiau, turiu padaryt visai nedaug: atsikelti tuomet, kai dauguma mažos ašramo valstybes piliečių dar miega….
Saules spinduliai dar nepaliete Putaparčio stogų, o medžiuose jau tarška sukilę paukščiai, betonu grįstas ašramo gatves šluotomis glosto savanorės, kad einantiems basomis į rytines praktikas, būtų jauku.
Man didžiulė malonė – būti šio ryto dalimi: keltis 4 val., iš lėto, mėgaujantis bundančiu gyvenimu, svekintis su sevadalais (savanoriais, kurie ašrame 10 dienų atlieka neatygintiną tarnystę – sevą – čia gyvenančiu labui). Keliauti basomis į omkarą.
Tai – nuostabi rytinė praktika, kurios metu nedidukėje, išpuoštoje šventyklos patalpoje susirinkę žmonės 21 kartą dainuoja OM. Po to 15 min sėdi tyloje, o dar po to dainuoja mantrą.
Po šios praktikos visi renkasi prie Ganešos (viena svarbiausiu hinduistų dievybių) ir, dainuodami badžanas, eina aplink mandirą (šventyklą).
O po to – jau kas kur: kas i maža šventyklele, kas ankstyvų pusryčių, aš – į sodelį šalia mano bendrabučio, kad dar truputį pasimėgavusi ryto tyla, pačiauškėciau kaip ryto paukštis su dviem nuostabiomis moterimis sevadalemis Bhama ir Uvanesoar.
Negaliu parodyti, kaip vyksta ryto praktikos, nes tai ašrame labai intymus procesas, kuriame neleidžia nei fotografuoti, nei filmuoti.
Tačiau dalintis su jumi šio ryto gėriu, niekas neuždraudė.
Aš linkiu Jums laimės. Būkite ramūs, visa, kas svarbiausia, visuomet kartu su Jumis…
2018 03 20, Putapartis, Indija