Sklaidydama “Laimingų moterų” Svajonių kelionės į Indiją nuotraukas, prisimenu: anksti ryte išvykome iš labai apsnigtos Klaipėdos, “apsiginklavusios” lagaminais, vaistais nuo viduriavimo, įdegio, virškinimo, galvos skausmo. 

Kadangi dauguma į Indiją išsiruošė pirmą kartą, sunku buvo nuspėti, ko tikėtis ir laukti, kaip reaguos organizmas ir protas. Tad iš namų išsivežė ir po širdmi kirbantį jaudulį: kaip ten bus, jaup jausis, kas nutiks arba nenutiks…

Helsinkio oro uoste skambėjo  juokas ir “Mes laimingos”. Ši, 14 moterų išsivežta būsena buvo lyg burtažodis, kuris prikeldavo iš nuovargio, įspūdžių pertekliaus ir vėl įjungdavo energijos varikliuką, vėl uždegdavo alkanų naujiems potyriams akių spindesį.

“Laimingų moterų” svajonių komanda buvo ypatinga. Galima sakyti, kad suburta paties Dievo. Kurios turėjo išvažiuoti, tos ir išvažiavo. Visos buvome labai skirtingos, tokios kaip pats gyvenimas, tačiau drauge – ir kaip vienalytis organizmas, kaip skirtingų kūno dalių vienovė. 

Kiekviena turėjo savo žavesio ir savo “vyšnią ant torto”, kuri puošė, žavėjo, gal kartais erzino, tačiau buvo priimama kaip neišvengiamybė.

O kelionėje, kai riedi tuo pačiu autobusiuku šimtus kilometrų, nedaug kur pabėgsti nuo žmonių, kurie nuolat sukasi tavo orbitoje. Nebent į save…

Štai kodėl taip svarbi kompanija ir į ją susibūrusiųjų dažniai, kurie suveda žmones žmogiškiems protams nesuprantamais būdais…

P.S. 2018 m. kelionės į Keralą (Pietų Indija) įspūdžiai.

Artimiausia kelionė į Indiją 2020 02 26-03 11:

 https://www.facebook.com/events/338606206795236/

Foto: Viktorijos Vaišvilaitės Skirutienės nuotrauka (pagrindinė)

Asmeninio albumo nuotraukos