Vakar išgirdau šią istoriją. Gal greičiau – metaforą.

Jūrų pėstininkams, treniruočių etape, suriša rankas ir kojas. Taip jie treniruočių baseine turi išsilaikyti nenuskendę 5 minutes.

Kaip jums atrodo, ką daro pėstininkai?

O ką darytumėte jūs tokioje situcijoje?

Dauguma žmonių imtų desperatiškai mosikuoti surištomis rankomis ir kojomis, bandydami išsilaikyti ant vandens.

Panašiai taip elgiamės, spręsdami gyvenimiškus klausimus ar problemas.

Mes kovojame. Vietoje to, kad pasiduotume. Ir taip prarandame labai daug energijos. 

Įsitempiame vietoje to, kad atsipalaiduotume. Nes mus taip mokė.

Dabar beveik žinau, ką galvoji. Kad pasidavimas – tai silpnųjų būdas. O būti silpnu – gėda. Reikia kovoti “iki pergalės” – tokia šio į užmarštį keliaujančio pasaulio vėliava.

Ir dar tas žodis “pasiduoti”, jis daugeliui turi negatyvią prasmę. 

Jis reiškia pralaimėti kovą.

Jis reiškia kapituliuoti, iškelti baltą vėliavą.

Tai dažnai reiškia gėdą, kad neatlaikei, palūžai, kad nėrei į krūmus ir t.t.

Tačiau aš noriu atverti kitą pasidavimo prasmę ir vertę.

Tau dabar tereikia prisiminti bent vieną ar kelias situacijas iš savo gyvenimo, o tokių tikrai buvo, kai viskas išsiprendė savaime, kai nustojai tam, kas tau svarbu, skirti perteklinį dėmesį…

Kai atsipalaidavai, nustojai galvoti, nustojai stengtis. Nustojai kovoti. 

Ir tada:

Buvusieji sugrįžo.

Žmonės, kurie kažkuo apkaltino, atsiprašė tavęs.

Skolininkai grąžino skolas.

Tai, apie ką kadaise svajojai ir pamiršai, i š s i p i l d ė pačiu netikėčiausiu būdu!

Kai nustojai stengtis, žmonėms įtikti ir patikti, jie patys ėmė ieškoti tavęs!

Projektas, tekstas – bet kas – ką “minkei” nuo ryto iki vakaro, kai tik paleidai (et, bus, kaip bus) staiga ėmė ir susidėliojo į savo vietas!

Pamestas daiktas staiga atsirado!

Kodėl?

Nes tu paleidai kontrolę, jos suspausta erdvė aplink tave atsipalaidavo ir ėmė lengviau kvėpuoti, energija pradėjo tekėti ir viskas susidėliojo į savo vietas. Situacija išsisprendė.

Turbūt supranti, kad paleisti kontrolę, pasiduoti ir nieko nedaryti – nėra tas pats:) 

Daryti su lengvumu, bet nekontroliuoti rezultato – štai auksinė formulė:) Ar man taip išeina? Tikrai ne visada. Mokausi.

O kaip gi tie pėstininkai?- jau girdžiu tavo klausimą.

Pėstininkai įkvepia daug oro ir neria į baseino dugną, atsispiria nuo jo ir ramiai išplaukia į paviršių 🙂

Patiko? Pasidalink: