Grįžti atgal

Save vadinu kasdienybės menininke, gyvenimo tyrinėtoja ir užrašinėtoja.

Nors turiu du diplomus – teatro režisierės ir teatrologės, didžiąją dalį gyvenimo statau ne spektaklius, o tekstus iš žodžių.

1995 m. parašiau savo pirmąjį straipsnį (iki šiolei jį turiu ir kartais žvilgteliu, norėdama suprasti, kiek daug nuo to pirmo žingsnio mano gyvenime įvyko ir pasikeitė).

Žurnaliste, tekstų kūrėja aktyviai dirbau maždaug 23 metus (miesto, šalies žiniasklaidoje, kultūros spaudoje, žurnaluose). Sunku apibrėžti trukmę, nes ir darydama kitus dalykus, rašydavau tekstus laikraščiams, užsakomuosius straipsnius.

Paskui išėjau dirbti į kitą “barikadų pusę” – viešuosius ryšius. Šios patirties sėmiausi penkerius metus, o per tą laiką spėjau pabūti ir “Jūros šventės” programos režisiere, ir išleisti pirmąjį leidinį apie Klaipėdos kulūtrą.

O paskui tapau laisvai samdoma kūrėja, pasinėriau į leidybinę veiklą – parašiau tekstus ir išleidau nemažai leidinių, albumų, knygų tarp jų “Klaipėdos pramonės ir verslo istoriją”, “Jūros pašaukti”, “Klaipėdos kultūros ženklai” ir kt.

Kelerius metus dirbau kūrybos agente tarptautiniame projekte “Kūrybinės partnerystės”.

Pastaruosius dešimt metų dirbu savo įkurtoje įstaigoje VšĮ “ Žinių namai”, organizuoju kūrybinio, taikomojo rašymo, savęs suvokimo seminarus, padedu žmonėms pajausti rašymo ir kūrybos džiaugsmą, keliauju su grupėmis į Indiją, daug rašau sau ir ne tik – spausdinu savo straipsnius žurnaluose, portaluose, na, o retkarčiais savo kūrybinėmis impresijomis dalijuosi ir su FB profilio draugais:)

Kad ir kas benutiktų, niekuomet nenustoju mokytis naujų dalykų, plėsti savo vidinę erdvę naujais suvokimais, eiti ten, kur veda širdis, tikėti žmonėmis, per padidinamąjį stiklą žvelgti į džiugius dalykus, nesureikšminti negatyvių.

Ir ieškau stebuklų kasdienybėje… Nes kaip gi be jų?:)