Šįryt atsibudau ir pamačiau. Gausybę formų, spalvų ir faktūrų. Pamačiau tylą ir paprastumą. Viskas, prie ko lietėsi akys, alsavo meile ir švelnumu.

Jokie žodžiai nederėjo prie to. Nors vis dar norėjosi tai kaip nors pavadinti…

Nėriau į vaizdą ir išnėriau kitoje realybėje. Paveiksle, kurį pati tapiau savo mintim. Ir pati buvau tas paveikslas.Ten viskas tekėjo ir nieko nebuvo, ką galima liesti. Pasiimti į saują, nebuvo ko išsinešti…

…Laike ištirpęs žvejas gaudė savo gyvenimo žuvį – lyg įaugęs į pakrantės peizažą. Vandens paukštis skrodė debesis, nusileidusius tiesiai į upę. Baltagalvis senukas, šviesiom kaip dangus akim, giedojo prisikėlimo giesmę, sėdamas Dievą iš savo širdies šventyklos – dosniai visiems, ką tik sutiko.

Aptrupėjusiuose miesto šaligatviuose prasilenkiant, visus apkabindavo šypsena.Tylūs prekybos centrai, nebylūs fabrikai, sniegu nuklotos automobilių aikštelės be vėžių.

Ir nesutryptas baltumas.Lyg sulėtintame kine vaikščiojo žmonės. Be darbotvarkių, be tikslų ilgalaikių. Tirpstantis sniegas nuo medžių tyliai lašėjo.Ir niekam nieko nebereikėjo, kas buvo anksčiau svarbu….

2020 12 26 Klaipėda

Foto: Rolandos Lu nuotrauka

ŽINUTĖ SKAITYTOJUI. Daugiau mano tekstų FB profilyje Rolanda Lu , FB grupėje Šviesūs kambariai, FB puslapyje Sąmonės revoliucija , tinklaraštyje www.rolandalu.krabasdirba.lt, kurį kviečiu prenumeruoti, svetainėje www.laimingosmoterys.lt 

Jei patiko šis tekstas, – dalinkitės su kitais, paspauskite širdelę, komentuokite – man labai svarbus atgalinis ryšys. 💚

Taip pat mano tekstus ir kitą visuomeninę veiklą galite paremti, pervesdami Jums priimtiną mokestį į šią sąskaitą: LT87 7044 0600 0775 2227. Gavėjas: VŠĮ ”ŽINIŲ NAMAI”

ŠIRDINGAI DĖKOJU💚

Patiko? Pasidalink: