Be senos odos

Šiandien visą dieną tvarkiau savo gyvenimą. Iš esmės. Taip, kaip jau netvarkiau keletą metų.

Be gailesčio ir sentimentų. Mečiau viską, kas seniai pasibaigė, bet vis dar dūlėjo mano spintose, stalčiuose, aplankaluose.

Pvz., 2014 metų savaitės poilsio Varkalos (Indija) resorte apmokėjimo čekį, vizitines korteles žmonių, kurių net veidų neprisimenu, senas sutartis ir prieš dvejus metus jau apmokėtas, bet vis dar lentynoje dūlančias sąskaitas…

2012 metais pirktą ir labai mėgtą ilgą juodą kašmyrinį paltą. Mielą, bet jau seniai visaip išaugtą. Ilgai gailėtą, paliktą kandims pasmaguriauti ir va, šiandien jis juodame maiše…

…Mečiau megztinį, kuris man primena vieną žmogų, bet tas žmogus manęs neprisimena…

…Mečiau svarbių šalies žmonių padėkas man už dalyvavimą “Kūrybinių partnerysčių” , “Europiados” ir kituose, kaidaise brangiuose projektuose. Ta proga pasklaidžiau, pravėdinau, bet dar sugrąžinau atgal į stalčius sertifikatus apie baigtus kursus – Reiki, kūrybiškumas versle, bioenergetika, Isha joga, viešasis kalbėjimas.… Kažkodėl dar buvo gaila…

…Dar pasilikau diplomus apie užimtas prizinines vietas Druskinininkų 10 km bėgimo varžybose, Nidos pusėje maratono, Vilties bėgime ir kitokiuose maratonuose….

…Nors mėgstu atlikti generalines tvarkas, šįkart viskas vyko kitaip. Ne tik todėl, kad ryt, balandžio 12 d., 5:31 val. (Lietuvos laiku), 23-ame Avino ženklo laipsnyje, stos Jaunatis – mėgstu ritualus, bet nesureikšminu. Ne tik todėl, kad su Jaunatimi prasidės naujas, stiprus, Avino ugnimi pažymėtas astrologinis ciklas…

Ne tik todėl, kad pavasaris – nauja energija, naujos idėjos, o joms reikia švarios starto aikštelės.

Šįryt atsibudau ir pajutau: atėjo laikas su daug kuo atsisveikinti. Ir su savo seniai išaugta oda. Ji kaip ankšti marškiniai, nebeleidžia laisvai kvėpuoti…Ir štai, visą dieną sudūlėję senos odos gabalėliai krito į šiukšlių maišus kartu su šūsnimis senų susitarimų, planuotų, bet kitų – ne mano! – įgyvendintų projektų, nepanaudotų lūpdažių, širdį glosčiusių kalėdinių atvirukų šūsnimis…

—

Kai žmogus apauga savo gyvenimu, ir tai jam trukdo judėti į priekį, būtinai reikia ką nors išmesti…

—

iki ryto dar turite daug gražaus laiko