Visa, kas gyva (o gyva viskas:)) – turi savo vibraciją ir savo energetinį kūną-lauką, kuriame „sukasi“ savita, unikali informacija. Kiekvienas augalas taip pat tai turi.Kol vis dar pasikliaujame daugiau tuo, ką mato akys ir gali paliesti rankos, sunku patikėti, jog pakanka pakliūti į augalo ar medžio energijų orbitą, kad įvyktų gijimo procesas.

Rauti, pjauti, kirsti tikrai nebūtina. Taip pat tempti tonomis gydančių augalų namo nebūtina…Pakanka vieno kito – kad susileisti su ta vibracija. Pakanka turėti mums mielų, dėmesį patraukusių augalų „šluotelę“….Gal ir ne šiaip sau mane artimieji vadina Vanga ? 🤣

Nuo vaikystės „iš niekur“ žinojau apie augalus bei jų savybes. Ir ne tik apie juos. Niekas manęs nemokino ir nepasakojo, kas nuo ko gydo. Visuomet susirinkdavau sau reikalingų augalų žiemai. O prieš kelis metus atėjo aiškus žinojimas, kad nebutina augalo skinti, džiovinti ir gerti jo arbatą, norint gauti to augalo gydančą informaciją.

Taip pat nebūtina skaityti knygų, eiti į specialius kursus, kad sužinoti, kas ką gydo.Reikia tik vieno – atvirumo gamtos pasauliui, įsiklausymo į save ir aplinką ir rasti laiko – patirti gamtos jėgą per savo vidinius pojūčius.Nes visos žinios jau yra. Tereikia išjungti „smegeninę“ ir leisti įsijungti vidiniams, intuicijos lokatoriams.

Kitas momentas. Augalas ar medis visuomet mus pakviečia. Jis mums siunčia signalus – pabūk su manimi, aš tau reikalingas. Tuos signalus išgirsti galime tik vidinėje tyloje ir stebėjimo būsenoje. Ne kalbėjimo ar veikimo būsenoje…🙂

Vasarą galima tiesiog pajausti, su kuriuo augalu norisi susiliesti, pabūti šalia jo, paglostyt, įsivaizduoti, kaip su augalu susilieji, kaip iš jo ateina gydančioji galia, kaip apsigaubi ja lyg švelnia skara…ŽInoma, galima gert ir arbatą, jei norisi. Bet realiai tai nebūtina daryti, jei nėra stipraus negalavimo ar jausmo, kad reikia fizinės, matomos augalo dalies šiame gyvenimo etape.Kaip atrast savo augalus? Eiti kur kojos veda.. Koks augalas patrauks širdį, prie jo ir eikite, pabendraukite ir tik esant stipriam vidiniam poreikiui – nusiskinkit. To pabendravimo su augalu pakaks, kad pasiimtumėte jo gydančiąsias savybes…

….Grįžus iš Indijos, buvau truputį išsekus po neplanuotos detoksikcijos:)) Vieną dieną, kai pradėjau vėl išeidinėti į mišką, pastebėjau, kad rankos pačios siekia nuskinti ir neštis namo tam tikrus augalus. Kas dieną plikydavau šviežius lapus vandeniu ir godžiai gėriau. Netrukus pajutau pagerėjimą…Visi augalai, kuriuos intuityviai rinkau, tikrai nesusmąstydama, buvo tiesiogiai susiję su mano negalavimais (kraujo, kasos nusilpimu).Taigi jei būnam atsipalaidavę, stėbėjime ir ramybėje, augalas pats mus pasikviečia. Netikite? Pabandykite:)

Patiko? Pasidalink: