Tikėjimas ir pasitikėjimas – dvi, iš pirmo žvilgsnio labai panašios būsenos, kurios bet kokią situaciją gali pakreipti į vieną arba į kitą pusę.

Jeigu …neįsijungs trečias situacijos „dalyvis“ – protas, pakurstytas “gerų žmonių”, dalijančių “gerus patarimus”. Arba abejonė, pasitikėjimo stoka. Ir privers tapti savo pačių tikėjimo išdavikais…

Būti ar nebūti? Daryti ar nedaryti? Eiti į priekį ar atsisukti atgal, kad akies krašteliu pamatytum buvusį, bet įprastą savo gyvenimą? Ir iš karto pavirsti druskos stulpu. Nes senas įprotis be gailesčio nutemps į praeitį. Į naujos galimybės mirtį.Oi, kiek kartų jau buvau pavirtusi tuo druskos stulpu, nes leisdavau sau atsigręžti atgal, nors kelias vedė į priekį.!

Todėl, jeigu dėl kažko, štai šią akimirką dvejojate, užismerkite ir padarykite tai! Ir prisiminkit, nors ir ką sakytų kiti, niekas nežino, kaip iš tiesų yra geriausia, teisingiausia būtent jums!Niekas nežino, kas bus toliau už šios akimirkos – nei chiromantai, nei astrologai, nei kunigai, nei mokytojai, nei jūsų geriausi draugai.

Net žmogaus delnų linijos nežino, kad jų šeimininko vidinis pokytis privers dešimtmečius viena linkme “tekėjusias” reikšmes pasisukti kita kryptimi….

Tik visa matanti ir jaučianti erdvė žino ir kinta su mums skirtomis galimybėmis pagal mūsų vidinius virpesius…Ir tik pats savo kailiu išjausdamas tą akimirką, kurioje esi, gali sužinoti, kas tai situacijai yra geriausia dabar. Bet po dienos jau viskas gali būti pasikeitę: kiti žmonės, kitos būsenos, kitas dangaus skliautas…

Todėl nesakykite, kad “taip negalima”, “taip niekas nedaro”, o jeigu daro, tai tik “ne tokioje vietoje”… Nesakykite, nei sau, nei kitiems – “nepavyks”…Toje abejonėje ir nepasitikėjime buvau šimtus kartų. Ir imunitetą, atsparumą svetimoms nuomonėms auginau labai iš lėto, galima sakyti, vėžlio žingsniu…

Atsisukusi atgal matau, kiek daug gražių dalykų nepadariau tik todėl, kad… bijojau kitų žmonių nuomonės. Bijojau prarasti įsivaizduojamą saugumą. Kurio net nėra……Jau kuris laikas užsiimu tik tuo, kas įkvepia. Kuriu iš vidaus, o ne siekdama papildyti jau esančių sukurtų formų skaičių.

Viskas, ką veikiu, “išauga iš manęs” . Gal ne taip greitai, kaip trokšta aplinka, bet išauga…Ir ypač dabar, šiuo metu, visa esybe jaučiu, kad tikrai yra toji Stebuklų Kanceliarija, kurios direktorius, atėjus tinkamam momentui, spragtelės pirštais ir stumtelės į priekį: daryk kaip jauti, aš tau padėsiu!:)

Ir jo BŪTINAI reikia klausyti!Tas Kanceliarijos direktoriaus pažadas mane šildo, guodžia ir veda per visus netikėjimus, per abejones ir proto kuriamas žabangas.Jeigu yra Kanceliarija su savo visagaliu direkotoriumi, tai kodėl aš turiu ant savo trapių pečių užsikrauti tuos sunkius svetimų nuomonių, netikėjimų bulvių maišus?! 🙂

Šiandien noriu jums padovanoti Kanceliarijos direktoriaus žodžius.Užsirašykite, pasikalbinkite juos ant sienos. Ir jeigu iškils kokia abejonė, skaitykite sau juos garsiai:

“Eik ir daryk! Aš visuomet esu su tavimi, nes gyvenu tavo širdyje. Nes gyvenu žmonėse, kurie tiki tavimi, padeda tau ir myli tave“

Patiko? Pasidalink: