Klausykim savęs kaip muzikos

Nėra vienos tiesos. Kiekviena tiesa teisinga. Kiekvienas žmogus turi savo tiesą ir ji nebūtinai rezonuoja su ta, kurią transliuoja kitas.

Tačiau nerezonavimas – dar nėra ženklas, kad tu mąstai kažkaip netinkamai, o kitas – esą geriau, tinkamiau..

Ach, tos lentynėlės, etikėtės, tie susiskaldymai, bandymai save priderinti prie kokios nors grupuotės, klano, įsisprausti į kokios nors pelytės urvelį…!

Nors ir ankštą, braškantį, bet kaip nors – juk svarbiau pritapti, neišsišokti, nei išlikti sau, dėl savęs ir su savimi…

Baimė, kad neišgyvensi, neprisišliejęs prie ko nors? Stipresnio. To, kuris globos. Suteiks saugumą. Duos žinojimą, – kur, kada ir kaip elgtis.

Nors ir gaila, bet tai praeitis, 3 D pasaulis. Išgyvenimo, kovos už būvį, susiskaidymo pasaulis, kuriame vis dar juda mūsų fiziniai kūnai, tačiau sąmonė jau veržiasi pirmyn.

Mes viena koja jau naujoje epochoje, kuri skleidžiasi labai pamažu, kaip gėlės žiedas.

Mes jau visuotinės Kūrybos ir Kūrėjų, o ne bandos, kurioje nėra išskirtinumo ir kuriai vadovauja botagas, epochoje…

O ten – kiekvienas žmogus yra Kūrėjas, kiekvienas svarbus, absoliučiai unikalus. Kitoks. Dėl to vertingas.

Ir kiekviename skamba kitokia muzika. Vingiuoja kitas, savitas kelias.

Koks?

Ir štai čia mums visiems iškyla labai svarbus tikslas – išmokti klausyti savęs ir girdėti, kas gi ten, mūsų viduje? Antraip būsime pasmerkti klausinėti kelio kitų, nors kompasas, kuris rodo individualią kryptį, yra kiekvieno mūsų viduje.

Kaip tą kompasą atrasti?

Kaip išmokti klausyti ir matyti siunčiamus ženklus? Asmeniškai kiekvienam siunčiamus individualius ženklus?

Labai svarbu kiekvieną dieną skirti daug laiko sau. Klasytis savęs. Nesvarbu, ką veiki, kur esi, klausykis savęs kaip muzikos.

Ir būtinai veikti taip, kaip pajusit. Nesvarstyti – gerai ar blogai, neleisti įsijungti protui, negalvoti apie pasekmes. Net jeigu tai bus labai nekomfortiška. Elktis taip, kaip jauti.

Nebijoti klysti, veikiant iš vidinio impulso – tokios, mokinio, kuris eina į save, klaidos yra didžiulis turtas.

Nes tik jų dėka išmoksim ne nusirašyti nuo kitų ar veikti iš baimės impulso, o atpažinti tai, kas tikrai yra individualiai mūsų ir skirta mums…

—

Foto: Astos Esu nuotrauka

—

ŽINUTĖ SKAITYTOJUI. Daugiau mano tekstų FB profilyje Rolanda Lu , FB grupėje Šviesūs kambariai, FB puslapyje Sąmonės revoliucija , tinklaraštyje www.rolandalu.krabasdirba.lt, kurį kviečiu prenumeruoti, svetainėje www.laimingosmoterys.lt 

Jei patiko šis tekstas, – dalinkitės su kitais, paspauskite širdelę, komentuokite – man labai svarbus atgalinis ryšys. 💚

Taip pat mano tekstus ir kitą visuomeninę veiklą galite paremti, pervesdami Jums priimtiną mokestį į šią sąskaitą: LT87 7044 0600 0775 2227. Gavėjas: VŠĮ ”ŽINIŲ NAMAI”

ŠIRDINGAI DĖKOJU💚