Laikas myli lėtuosius

Jeigu kažkas vyksta sunkiai, “dantis sukandus”, – tai nėra jūsų kelias. Jeigu santykiuose su bet kokiais žmonėmis, kažkas neturi laiko, pamiršta ar suranda svarbesnių reikalų, vadinasi, su tais žmonėmis jums nepakeliui.

Tiek verslo, tiek draugystės santykiai grindžiasi harmoningu energijos atidavimu ir gavimu. Jeigu šis principas ima strigti, santykiai suserga. Juos reikia arba gydyti, arba nutraukti.

Todėl labai svarbu išmokti stebėti visa ko tėkmę. Neapsimesti, kad nejaučiame ar nematome, kad kažkas nesiklosto, vis nutinka “keistų priežasčių” – na juk netyčia, pati supranti, toks gyvenimas….

Taip, būna visko tame gyvenime:) Ir net atsitiktinai būna atsitiktinumų:) Bet jeigu tai kartojasi, – reikia suklusti. Priimti šią gyvenimo žinutę – ramiai, be skausmo, isterijos, su jausmu, kad kai išbėga senas, atiteka naujas, šviežas vanduo.

Mes turime per mažai laiko dalykams, kuriuose darydami save švaistytumėme ar jaustume nepasitenkinimą. Jeigu jūs dar nejaučiate to laiko tiksėjimo, prie pat ausies (tik-tak-tik-tak) – dabar puikus metas išmokti klausytis laiko muzikos.

Ne ji, nėra grėsminga ar žiauri. Ji labai taupi ir moko mus taupumo. Nešvaistyti savo laiko, energijos, dėmesio, jausmų, žodžių. Jausti vertę. Savo atlikto darbo, savo skiriamo laiko kažkam vertę.

Jeigu žmogus atiduoda visą savo širdį, kažką dirbdamas, užmokėkite jam su kaupu. Jeigu žmogus maksimaliai skiria savo dėmesį jums, atsidėkokite jam šiluma, savo laiku – neskubėkite gyventi pagal darbotvarkę.

Laikas myli tuos, kurie myli jį – lėtuosius:)