Jeigu galėčiau,

diena iš dienos,

o kartais netgi nakčia,

nuo ryto iki vakaro

tiktai stebėčiau,

Kaip viskas vyksta

savaime.

Kaip gyvenimas

pats renkasi,

kas jam svarbu,

o kas – tarp eilučių.

Ir mūsų žmogiški norai

nieko bendra neturi

su Esatim.

Jeigu galėčiau – stebėčiau,

kaip elegantiškai

sninga ir

metalinis

balkono turėklas

savaime sulimpa

su puriu baltumu.

Jeigu galėčiau, stebėčiau,

kaip tirpsta sniegas

be jokio pasipriešinimo.

Kaip dangaus

pilkuma

lengvai prasiskleidžia

šviesai.

Kaip šaligatviai priima žmones

be vertinimo

be baimės kad jie – kitokie.

Kaip drąsiai snapu

į mano langą

pabeldžia zylė.

Kaip skleidžias irisas

o jo ilgas stiebas savaime

sukasi tiktai į dieną.

Kaip sutartinai nušvinta

visi gatvės žibintai

vos gavę impulsą

negalvodami,

kas ir dėl ko juos įjungė.

Ir žinot, dabar

labai gerai suprantu:

kai viskas vyksta

savaime – yra tai,

kas mums visiems

geriausia nutinka.

Praėjusiais metais ir šiais.

Ir dar kitais…🙂

2024 01 23

Patiko? Pasidalink: