…Kai praėjusių metų pabaigoje atvykau porai mėnesių padirbėti Olandijoje, tarptautinės logistikos kompanijos sandėlyje, nežinojau, kad teks ne tik dirbti, bet ir vėl mokytis… žaisti:)

Pats kalėdinių išpardavimų įkarštis, sandėlys užgrūstas žmonių nupirktais akcijiniais rūbais, kasdien – visokiausi “fors mažorai”, o skelbimų lenta staiga praneša, kad kitą dieną vyks… kvailų kalėdinių megztinių konkursas (“Ugly Christmas Sweater”) !

Tai reiškė, kad visi darbuotojai kviečiami apsirengti kuo kvailesniu kalėdiniu apdaru:) Ir taip apsirengus visą dieną dirbti! O patys juokingiausi apsirengėliai gaus prizus.

Neslėpsiu, manyje kilo didis pasipriešinimas 😂

Na, jau ne, aš tai tikrai nesirengsiu megztiniu su žybsinčiomis lemputėmis, nesidėsiu elnio ragų ir nesimausiu tų kvailų raudonų kalėdinių kojinių, kurias kompanija padovanojo visiems savo darbuotojams!

– Mama, bet čia juk žaidimas, juk linksma!- bandė įtikinėti dukra, atnešusi man į kambarį pasimatuoti mėlyną megztinį su “Jingle Bells” užrašu ir elniu centre…

O man tai atrodė kvaila, kažkoks išsidirbinėjimas…

Bet dėl visa ko pasidėjau megztinį ant kėdės ir nuėjau miegoti.

…Jau buvau kietai beįminganti, kai staiga prabudau nuo garsiai manyje skambančios frazės: “Tu nesi tas megztinis. Tu nesi tas megztinis!”

Ir tada supratau.

Nesvarbu, kaip apsirengsiu, tai bus tik apranga. O gebėjimas žaisti, nesureikšminant žaidimo – apie lengvumą ir atvirą širdį, kuri nesigūžia, nebijo būti įvertinta…

***

Ryte prabudus, žvilgterėjau į tą savo “kvailą megztinį”, nusišypsojau jam ir…apsirengiau. Tada apsimoviau raudonas kojines, į kuprinę įsimečiau elnio ragus.

Ir į trasą! 🙂

…Tądien visas sandėlys buvo pasipuošęs „kvailais kalėdiniais megztiniais”, keistomis kaukėmis, fotografavosi, juokavo…

Na, o kitą dieną paaiškėjo, kad aš ir mano megztinis …laimėjome garbingą antrąją vietą, o mano nuotrauka puikavosi skelbimų lentoje.

Taip ir nežinau, už ką mane apdovanojo: už tą megztinį, plačią šypseną ar už tai, kad nepabūgau žaisti…

Patiko? Pasidalink: