Žmogų, kuris savyje prikaupęs daug skausmo, gyvenimas visuomet talžys. Visuomet atsiras tas, kuris užmins ant nuospaudos, sukels susierzinimą, įskaudins, supykdys.

Visuomet bus kalti kiti – ne taip pasakė, padarė, ne taip pažiūrėjo.Toks žmogus visuomet savo savijautą orientuos į aplinkos poveikį ir su ja susitapatins.Ir niekada arba labai retai sakys – tai aš įsiskaudinau, tai aš supykau, tai mane tai veikia.

Paprastai skausmo žmonės maitinasi emocijų hormonais. Ne tik skausmingų, – įvairių. Nesąmoningai pasirinks tam tikrus žmones, situacijas, kuriose pažadins skausmą ir tokiu būdu primins, kad jie yra gyvi. Be skausmo tokie žmonės, kaip ne keistai skambėtų, nesijaučia gyvenantys. Dažniausiai – tai nesąmoningai vykstantis procesas. Bet iš jo kiekvienas gali išeiti, jeigu tik s ą m o n i n g a i nuspręs tai padaryti. Tai yra, prisiims suaugusio žmogaus atsakomybę už tai, ką jaučia, ką mąsto ir ką norėtų jausti, mąstyti…

…Kodėl tai pasakoju ir iš kur žinau? Ne tik iš Edhart Tolle daugeliui žmonių išsivadavimu tapusios “Šios akimirkos jėgos”. Kadaise tai buvo mano kasdieninis vadovėlis, o frazė “skausmo kūnas” buvo apie maniškį…

Ne tik iš Dmitrijaus Trockio treningų, bendraujant su juo asmeniškai ir verčiant jo knygą. Būtent Dima daug kalbėjo ir kalba apie jausmus, apie mažas kasdienes pareigas sau – nuo jų prasideda visa kita…Bet daugiausiai apie tai žinau iš savo pačios gyvenimo, kai skausmas buvo mano dievas:) Juokauju. Kai gyvenau savo pačios pribarstytų ir užkastų minų lauke, į kurį pakliuvęs bet koks prašalaitis paprastu gestu ar net žvilgsniu galėdavo mane “įskaudinti”.

Pamenu, kaip vienas man artimas žmogus pasakė: aš bijau prie tavęs net kvėpuoti, nes kad ir ką bedaryčiau, aš tave įskaudinu……Kelias iš skausmo kūno nebuvo paprastas ir trumpas. Tiesiog pripažinau, kad taip yra. Kaip alkoholikas pripažįsta, kad jis negali be alkoholio, taip aš pripažinau, kad nors ir nenoriu jo, negaliu gyventi be skausmo hormonų:) Tada kitų alternatyvų nežinojau.

Tik skausmas priversdavo mane atsipeikėti, pažadindavo iš vidinio sapno. Tik skausmas man padėdavo jaustis gyvybingai – tada atsirasdavo svetimas, priešas, kuris esą su manim elgiasi neteisingai, negražiai, netolerantiškai…

…O paskui prasidėjo lėtas sveikimas. Atpažįstant užkastas skausmo minas savyje, pripažįstant, kad tai jos, o ne kiti žmonės sukelia skausmą. Ir atkasant jas, priimant į save, apkabinant bei švelniai paleidžiant……Tai labai noriu perduoti visiems, kurie dar gyvena su savo skausmu ir jam nesąmoningai „meldžiasi”.

Džiaukitės, kad turite galimybę tai pamatyti ir skubėkite kuo greičiau paleisti. Nekrapštykite praeities skaudulių, nedraskykite žaizdų, gilindamiesi į „praėjusius gyvenimus”, į santykius su mama, tėte, į tai, kas kadaise jus sutraumavo . Dabartinis laikmetis jūsų skausmą padidins 100 kartų. Skaudės dar daugiau ir labiau….

Tiesiog nesusireikšminkite ir nesureikšminkite savo skaudulių. Kiti žmonės dėl jų nėra kalti. Ir jūs nesate kalti. Tiesiog taip nutiko. Ir taškas.Leiskite jiems išeiti. Sudeginkite. Paleiskite. Dabartinis laikas tam labai tinkamas, nes ateina toks, kai skausmo žmonės vis labiau nebegalės tverti šio pasaulio……Ir pabaigai. Vis prisimenu masažistę indę Gauri.

Prieš keletą metų, būdama ašrame, atėjau pas ją su siaubingai skaudančia nugara, o Gauri ėmė liesti skausmingus taškus man vos neklykiant. Tada švelniai, bet griežtai ji man pasakė: skausmą pašalinti galima tik skausmu. Pūlinį reikia išpjauti, išspausti ir skausmą iš raumens pakeisti į laisvę. Tada tarsi patikėjau šituo…

…O dabar dar pridurčiau iš savos patirties.Bet kokį skausmą galima gražiai išgydyti meile. Bet ne meile, kaip išmalda gauta iš kitų. O savo meile sau….

—-Kaip tai padaryti, nuo ko pradėti? Viso to ir dar daugiau – 21 dienos GYVO RAŠYMO SPA, kuriame švelniai pažindinsimės su savimi ir tikrai rasime už ką pamilti save ir viską aplinkui:) Ir prisiminsime tai, kas svarbiausia, kas padeda iš skausmo žmonių tapti meilės žmonėmis:)

➡️ GYVO RAŠYMO SPA. REGISTRACIJA:  https://bit.ly/3ABGHoe

Asta Esu nuotrauka.

Patiko? Pasidalink: