kartais per mane pereina dievas
ir palieka save,
atsargiai dėliodamas pėdas
kad nesužeistų
tyrumu ir meile
žmogaus oda vis dar stora
jai aiškesnis spyris
nei apkabinimas…
Prisijunk, kad galėtum komentuoti
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.
Komentuoti...
Komentuoti:
Gyvas žmogus, gyvas rašymas, gyvybė tekste… Šias frazes tikrai iš manęs girdėjote…
Ne pasalūniškai atšliaužiančios nakties ir ne pauzės prieš simfonijos griausmą. Ne slegiančios…
Nesvarbu, kas aplink Tave! Nesvarbu, kokios vibracijos, kokios planetos, kokie žmonės ar…
0
