kartais per mane pereina dievas
ir palieka save,
atsargiai dėliodamas pėdas
kad nesužeistų
tyrumu ir meile
žmogaus oda vis dar stora
jai aiškesnis spyris
nei apkabinimas…
Prisijunk, kad galėtum komentuoti
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.
Komentuoti...
Komentuoti:
Dvi savaites rašiau tik mintyse. Arba brūkštelėdavau kažką į savo žydrą su…
Štai aš ir vėl čia! Sandėlyje Nyderlanduose:) Iš kurio į visą Europą…
Šie metai buvo ypatingi ir kiekvienas turbūt tai pajuto. Regis, 2025-ieji, „iškrapštė”…
0
