kartais per mane pereina dievas
ir palieka save,
atsargiai dėliodamas pėdas
kad nesužeistų
tyrumu ir meile
žmogaus oda vis dar stora
jai aiškesnis spyris
nei apkabinimas…
Prisijunk, kad galėtum komentuoti
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.
Komentuoti...
Komentuoti:
Mano vidus nebeatpažįsta to, ką mato akys. Štai toks paskutiniųjų mėnesių pokytis….
Apie ką jums ši vasara? Apie atostogas, atsipalaidavimą, apie laiką, kai nerūpestingai…
Jaučiu, kaip pašėlusiai greitai bega laikas. Kaip viskas mainosi, kinta, keliauja į…
0
