kartais per mane pereina dievas
ir palieka save,
atsargiai dėliodamas pėdas
kad nesužeistų
tyrumu ir meile
žmogaus oda vis dar stora
jai aiškesnis spyris
nei apkabinimas…
Prisijunk, kad galėtum komentuoti
El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.
Komentuoti...
Komentuoti:
Daugelis jaučia, kad erdvėje “kažkas pasikeitė”, tačiau, kas – sunku apčiuopti, įvardinti….
Apie jėgą priimti Priimti, kai kažką gaunu nemokamai ar dovanų, ar priimti…
Ilgai buvau atitolusi nuo rašymo. Nekūriau naujų programų. Prisipažinsiu, vienu metu maniau,…
0
