Man patinka miegantys sekmadienio miestai. Jų tyla, blausių linijų ir brėkštančio ryto grafika. Šviesoforų raudonis, ištaškantis miegų likučius.

Lyg voratinkliai ore besidraikančios sapnų citatos, vakarykščių pokalbių nuotrupos, aikčiojimai, kuždesiai…

Pirmieji sekmadienio žmonės -neryškūs, savyje, bažnyčioje, pirmadienyje…

Lėti autobusų vairuotojai, plastiškais judesiais dalijantys talonelius ir akies krašteliu stebintys užsidarančias duris veidrodėliuose. ..

Jaučiuos lyg ateivė, gerianti nepažįstamo miesto sekmadienį – godžiai, kad išmokčiau jo kalbą, nulaužčiau jo kodus ir už valandos, Įdienojus, mane atpažintų vietiniai…

Patiko? Pasidalink: