To nemato fizinės akys. Jos čiuopia praeities pėdsakus, vis dar įsitvirtinusius fizinėse formose. Tai mes susitarę vadint realybe.

Tačiau subtiliame pasaulyje TOS realybės, kurią esam išmokę atpažint, jau nebėra.

Štai, kodėl daugelis žmonių dabar gali jaustis neįprastai. Lyg pakibę tarp dangaus ir žemės. Lyg jėga bandytų sulaikyti tai, kas jau seniai išėjo…

Žengdami tokius pat žingsnius, kokius įpratę žengti anksčiau, galim jaust lyg nesvarumo būseną – tarsi tos, ankstesnės žemės, kokią įpratę matyti ir jausti po kojomis, jau nebejaučiam…

Tačiau yra kažkas kita, ko neįmanoma pavadinti.

…Žmogiškų žodžių žodynas per mažas tiems naujiems pajautimams įvardinti. Mūsų kalba, kurią suprantam kaip žodžius ir garsus, – per sekli pavadinti tai, kas už žodžių ir ką kalbėdami ištransliuojam. Ir net pamažu trinasi pats įprotis „pavadinti”, „įvardinti”. Vadinasi, ir įrėminti, suteikt apibrėžtą žinojimą.

Kiekvienam dabar savas žinojimas. Ir jį būtina atrasti patiems. Ne knygose, ne kursuose, ne kituose žmonėse, ne autoritetuose.

Nes kitiems atiduotas jūsų esmės „vedimas už rankos” į kokį nors žinojimą, jau baigėsi. Ir niekas, be mūsų „vidinių akių”, kurios dabar jau turėtų būti puikiai reginčios, jūsų nuvesti negali.

Turim išmokti atrasti patys save ir vesti patys save „už rankos”.

Klausydamiesi nuorodų, kurias kiekvienas gauna individualiai, savais kanalais.

Kiekvienas turi išmokti atrasti savo vidinius vedlius pats, išjausti, kaip su jais susisiekti… O ne klausyti ar klausti kitų.

Ir dar, kas dabar labai svarbu, man regis. Leiskime sau drąsiai Ieškot ne žmonių, o rezonanso, kuris ateina per žmones.

Ieškoti širdies susilietimų per rezonansą. Ne per fizines formas. Ne per kalbėjimą.

O jeigu kam reikia diagnostikos įrankio, štai kokį siūlau: su bet kuo susislietę, klauskit savęs, ar tai jus išplečia, ar suspaudžia?..

Tai ir bus atsakymas į visus klausimus…

#žinutė

#širdiesrinkodara#tavoširdiestiesa

Patiko? Pasidalink: