Nesu šimtu procentų tikra, tačiau man atrodo, kad viso to, kas dabar vyksta pagrindinė priežastis yra fizinio kūno mirties baimė.

Tai ji priverčia žmones elgtis instinktyviai, reaguoti kaip reaguoja gyvūnai, pajutę, kad jie tuojau pat gali išnykti. Ir daryti viską, kad tik neišnyktų ta fizinė forma – su vardu ir pavarde, gimimo metais, lyties žaidimu….

Už tos baimės, visuomet yra nežinojimas, kas mes esame iš tiesų.Gyvūnai to nežino, jie tik jaučia savo instinktais žemiškojo būvio pabaigą ir visaip tam priešinasi.

Tuo tarpu žmogus (plačiąja, o ne siaurąja prasme, žmogus) – supranta, kad jo fizinis kūnas yra tik rėmas, tik būdas reikštis gyvybei, dieviškumui, o visa kita nepriklauso fiziniam, materialiam pasauliui. Mes niekada neįstengsime to liesti, jausti ar turėti. Nors ir kokie “protingi” bebūtume.

Žmogus nežino, kada erdvėje išsisklaidys jo kūno dalelės, kada jis taps trąša kitai gyvasčiai, jis nežino, kiek laiko turi pabūti čia, ir kada bus laikas išeiti. Jokie “stebuklingi” preparatai, žiniuonių įžvalgios akys bei rankos nesugebės sulaikyti tavo gyvybės….

To niekas nežino. Kaip tai vyksta ir kada. Vienintelis kelias – ramiai atsiduoti nežinomybei. Todėl ir nėra prasmės bijoti to, kas nuo mūsų visai nepriklauso.Jokie sk…ai nuo to neapsaugos.

Ir nesis…mas taip pat nuo to neapsaugos. Jokia kova “už/prieš tiesą” nuo to neapsaugos, o visa, ką mes vadiname “žmogaus orumu”, „tiesa” yra tik proto žaidimai…

.Jokie amuletai ir net visų religijų maldos bejėgės.

Žmogus protu negali žinoti savo laiko pradžios ir pabaigos. Jis nežino, kas iš tiesų yra jis, kas yra žemė, kurioje gyvenam, nežino Visatos begalybės ir kas yra už jos. Yra tik įsivaizdavimai ir bandymai kažką paaiškinti, remiantis protu ar „žmogišku” mokslu. Dieviškumas kol kas – not included…

Todėl man regis, kad žmogaus gyvenimo tikslas – pasitikėti tuo gyvenimu, koks jis yra. Oriai kvėpuoti, gyventi, dalintis, mylėti – be jokios baimės, kad mirs…

Daryti tai, ką šią akimirką gali daryti geriausio sau ir pasauliui, kuriame jam skirta truputį pabūti….

Kurti, džiaugtis, be baimės… Nes baimėje tyko Mirtis.

O gyvybė tai juk nepriklauso mūsų fiziniam kūnui. Mes savo gyvybės niekada negalėsim užpatentuoti. Ar konvertuoti….

Todėl gyvenkim. Be ribų. Ir baimės prarasti tai, kas mums nepriklauso….💚

Patiko? Pasidalink: