Kiekvieno naujo projekto laukiu lyg gimstančio kūdikio:) Iš pradžių “jis” tvyro ore lyg nuojauta. „Plaukioja” aplink mane formų, minčių, pojūčių pavidalu, kutena, kviečia, gundo:) Kol vieną dieną tos pabiros dalys susijungia ir gimsta kažkas visiškai nauja, stebinančio mane pačią – iš kur visa tai!?:)

Jau seniai supratau, kad esu indas, per kurį “kalba” mano nežemiškos dalys ir pasauliai:) Todel su džiaugsmu leidžiuosi į kūrybinius nuotykius ir darau tarsi nieko nedarydama, tik atsiduodama vedimui, kuris kaip kalnų upė ar net galinga liūtis prašnokščia per mane…

Paskui tie “prašniokštimai” kuriam laikui nurimsta, o vidiniuose šaltiniuose iš lėto kaupiasi kūrybos, naujų idėjų gyvybės vanduo, kuris dažniausiai pranoksta mano asmenybės, kūno ribas… 

Dabar jau suprantu, kad tie “kūrybiniai prašniokštimai” atkeliauja iš erdvės, kurioje visuomet yra viskas. į kurią patekus, nereikia galvoti, – tik leisti “tam” ateiti,  reikštis fizine forma materialiame pasaulyje… 

Tereikia pasitikėti  kartais ilgomis tylos valandomis, kai tarsi niekas nevyksta, tačiau neregimame pasaulyje iš manęs (ir ne manęs) kažkas audžiasi, mezgasi, bręsta, burbuliuoja:). Nauja, dar nepažįstama kūrybinės gyvybės forma…

Taip atsiverdama beribiam vidiniam žinojimui, susiliesdama su nematomais pasauliais, virtualiomis dieviškomis bibliotekomis, mokausi naujų dalykų, gaunu man reikalingą informaciją, “žinau”, kada veikti, o kada kantriai laukti.… 

Savo subtiliaisis kūnais susimojuodama su įvairiomis žemiškomis (ir nežemiškomis) dieviškumo formomis – kitais žmonėmis, augalais, medžiais, gyvūnais, žvaigždėmis bei jų gyventojais – gaunu šiam periodui reikalingos žinių, savybių. Ir būsimo kelio kryptį… 

Netikite? Pabandykite tiesiog atsiduoti ir leisti atitekėti kūrybai kaip vandeniui, paruoškite savo kūrybines įsčias, kvieskite širdimi idėjas ir jų realizacijos formas, neturėdami išankstinio “žinojimo”, kokios jos turi būti… 

Kuo toliau tuo labiau suprantu, koks gi ankštas žmogiškas protas! Ir kokios svarbios jau gimstančios naujos epochos savybės – leisti sau jausti, patirti, mąstyti – ne siaurai, o erdviai erdviai:).  

Pasitelkus ne 5, o 7 ir dar daugiau pojūčių! Taip pat grožį, tyrumą, atjautą, širdingumą – jų dėka lyg GYVasis vanduo atiteka ryškus, GYVybe pulsuojantis GYVenimas… (gyvas (liet.) – jiva (sanskrit: जीव , gyvas…)

Tuo dosniai dalinuosi visuose savo projektuose – per naujas formas, naujus pavadinimus, tačiau iš esmės – visuomet apie tą patį, tik su vis veržlesne  per mane trykštančios kūrybos srove, kuri atiteka neklausdama leidimo, tik matydama laisvą, atvirą, baimių nesukaustytą, priimančią širdį…

———————————————————–

…Tai gi kas dabar atiteka per mane?:) Daug rašymo (ir ne tik) renginių, tarp kurių – vienas visai naujas ir, mano pajautimu, labai  savitas:) 

Tai – RYTOJ, SPALIO 4 d. prasidedantis GYVO RAŠYMO SPA, 21 denos projektas skirtas ir rašantiems, ir niekuomet dar nerašiusiems žmonėms, ieškantiems tyro salyčio su savimi bei gyvenimu. 

Norint dalyvauti, nereikia jokios rašymo patirties, o tiems, kurie jos turi, šis kūrybinis SPA gali tapti puikia rašymo įgūdžių treniruote, pažintimi su labai kūrybingu savo aukšesniuoju AŠ…

————————————————————

KODĖL SPA?:) Nes rašymas – kaip vanduo:) Jis padeda lengvai tekėti per gyvenimą, išplauna visa, kas nereikalinga ir pripildo to, kas įkvepia, nejučia gražina iš vidaus. Ir, žinoma, iš išorės:)

Kviečiu! 

PLAČIAU: https://bit.ly/3SmHEbt

REGISTRACIJA: https://bit.ly/3ABGHoe

FOTO: Rūtos Dokšienės nuotrauka

Patiko? Pasidalink: