Ir jis yra labai paprastas.

Vakar susitikau vieną moterį. Ji perdavė kelis mano daiktus. Ir nors jaučiau, kad ji bėga, skuba – kažkur, kur jai dabar labai labai reikia, trumpai šnektelėjome. Apie banalų reikalą, apie gyvenimą:)

“Žinai, – po mano klausimo “kaip laikaisi”, kalbėjo ji. – Pagaliau supratau, kad mano sukurtas verslas, namai ir kiti užgyventi dalykai niekam nereikalingi. Vyliausi, kad jie bus reikalingi mano vaikams, anūkams. Tiek dėl to plušau, tiek laiko ir energijos atidaviau. Bet matau, kad visa tai buvo svarbu tik man, mano įsivaizdavimams.

O per tą laiką aš labai savęs negailėjau, nedariau daugybės dalykų, kuriuos norėjau daryti, to, kas man patinka. Ir dėl ko? Dėl kažkokios iliuzijos! Nusprendžiau, kad viską paleisiu. Imsiu daugiau keliauti ir daryti tai, ko iš tiesų noriu, bet sau draudžiu, nes juk yra tikslas, nes juk reikia pinigų! O gyvenimas tai juk eina”,- nuoširdžiai prisipažino moteris.

„Taip, taip, – labai nuoširdžiai pritariau jai. – O gyvenimas tai iš tiesų eina…“

Nes gyvenimas yra dabar, o ne kada nors, kai gyventi bus palankios aplinkybės. Ir toks, kokį mums davė Kūrėjas, yra vienintelis – su tomis galimybėmis, talentais, odos, plaukų, akių spalva, su erdve, kurioje gyvename, artimaisiais, vaikais, draugais…

Net jei gimsime vėl, tai, kas yra dabar, niekada nepasikartos…

Kiek daug visaip galima save realizuoti, kiek daug įdomaus savyje galima atrasti, kiek daug galima sau leisti! Leisti paprasčiausiai gyventi be ypatingų tikslų ir užduočių, mėgautis paprastais dalykais. O juk iš tiesų mums reikia labai nedaug!

Ir savo viduje mes visi esame paprasti. Ir gyvenimas labai paprastas. Jeigu mes patys savo mintimis, norais, lūkesčiais nepadarome jo sudėtingo. Kiek daug dalykų, kuriais galime mėgautis ir kurie nieko nekainuoja!

Dar šiandien galima pakelti akis į dangų ir gėrėtis jo begalybe, spalvų, formų, faktūrų įvairove. Atsikelti anksčiau ir pasitikti tekančią saulę – ta ankstyvo ryto šviesa nuskaidrins net pačius tamsiausius kampelius.

Galima išsivirti arbatos ir ramiai ją išgerti, nieko negalvojant, nieko nesitikint. Galima sustapdyti save nors akimirkai, kai bėgi link kažkokio esą labai svarbaus tikslo.

Užsimerkti, įkvėpti, pabūti su savimi taip, tarsi dabar tau priklausytų visas pasaulio laikas.Tos nedidelės pauzės daug ką keičia.

Pabandykite.💚

2019 04 17

Patiko? Pasidalink: