Prieš eismą

Vakar, skubėdama į treniruotę, pamačiau vaizdą, kuris mane sujaudino. Ir sukėlė įdomių pamąstymų…

***

Pačiame Klaipėdos miesto centre, pagrindinėje Manto gatvėje, važiuojamąja kelio dalimi, įkaitusiu asfaltu, visiškai prieš eismą, tiesiai į lekiančius autobusus, automobilius… ramiai žingsniavo kiro jauniklis.

Jis dar nemokėjo skristi, ir tėvai,matyt, jį išmetė iš lizdo, kad šito išmoktų…

Esu mačiusi anksčiau tokiu metu, kaip miesto šaligatviais vaikštinėja kirų jaunikliai. Tik tada aplink skraidydavo tėvai kirai ir vaikydavo visus, kas tik pasirodydavo bandančio išmokti skristi jauniklio kelyje.

Šįkart kiriukas buvo visiškai vienas. Gal tėvai jį pametė, gal buvo per daug žmonių ir automobilių, todėl paukštis neturėjo jokios apsaugos. Ir neturėjo „žinojimo”, kas galima, kas ne, kur saugu, o kur nelabai…

Kiro jauniklis nežinojo eismo taisyklių ir nebuvo niekada patyręs baimės būti suvažinėtas. Todėl jis drąsiai žingsniavo į priekį.

Aplink kiriuko promenadą rinkosi žmonės.

Kažkas stabdė autobusus, kad šie paukštį aplenktų.

Automobiliai pypsėjo.

Kažkas visokiais garsais ir gestais bandè vilioti kiro jauniklį ant šaligatvio…

Autobusai suko lankus, beveik „liesdami” priešingą eismo juostą ir keldami avaringas situacijas.

O kiriukas ryžtingai žingsniavo į priekį prieš visą eismą…:)

…Aš irgi pabandžiau paukštį paimti į rankas ir užkelt ant šaligatvio, bet šis išsprūdo. Ir toliau užsipyrusiai, smulkučiais žingsniukais tipeno į priekį, tiesiai į atlekiantį autobusą…

***

Kiro istorija baigėsi laimingai. Kažkas jį vis dėlto sugebėjo pagauti ir nunešti atokiau nuo kelio.

Avarija neįvyko.

Paukštis liko gyvas.

***

Tačiau man šis kiro jauniklio „pasivaikščiojimas” suskambėjo kaip drąsos būti kitokiu, eiti taip, kaip norisi eiti, himnas.

Ir įrodymas, kad jeigu viduje nėra įrašo „kaip turi būti”, „kaip teisinga”, „kaip galima, o kaip ne”, gali eiti ir vienas, gali eiti ir „prieš eismą”…

FOTO. iš interneto