Sava tiesa
30
Susigrąžinau seną ritualą: sekmadieniais važiuoju į viešą pirtį prie jūros 2-oje Melragėje, (čia – Klaipėda).
Žinoma, maudausi, nes jūra ten – ne vien tik gražus peizažas pro pirties langą, bet ir didis malonumas įnerti į jos bangas.
„Turi po pirmo užėjimo į garinę nerti.”
„Ne, reikia gerai įšildyti kūną, tik tada nerti.”
„Geriausia – kelis kartus maudytis”
„Ne, geriausia – vieną kartą .”
Ir t. t.
Tai tik dalis patarimų, kurie kaskart nuskamba pirties erdvėje. Vieni veliasi į diskusijas, kiti tiesiog daro taip, kaip jiems atrodo geriausia ir nepaiso, kas ką pasakė, patarė…
***
Gyvenimo kasdienybėje – visiškai tas pats.
Kasdien išgirstame šimtus patarimų sveikatos, bendravimo, veiklos klausimais.
Mus moko, kaip reikia „teisingai” mąstyti, veikti, jausti, kam melstis, kas „gėris”, o kas „blogis”…
Tačiau, jeigu neturėsime savo pajautimo, savo vidinės tiesos ir drąsos joje išbūti, gyvenimas išdraskys… Liks tik skuteliai:)
***
Linkiu kiekvienam turėt ne tiek „savo tiesą”, kiek filtrą, kuris padeda atskirti, kas šiuo gyvenimo periodu jūsų, o kas – ne.
Nereik savo tiesos laikytis įsikibus „nagais ir ragais”, nes mes juk keičiamės, kinta ir mūsų „tiesos”…
Tačiau nereik ir bėgt paskui kiekvieną nuomonę, net, jeigu ją išsakė koks nors autoritetingas autoritetas
Gražaus pirmadienio savoje tiesoje
Foto. Vaidos Šetkauskės nuotrauka. Kartą prie jūros