Šiemet aš neateisiu.

Kodėl?!

Bijau…

Savim nepasitikiu…

Kad nebūsiu gražus,

žalias – toks kaip pernai.

Kad nebūsiu toks elegantiškas,

kaip kaimynų pavasaris..

Matai?:

Pas kaimynus žolė gerokai žalesnè

negu pas mus?

Paukščiai gieda skambiau.

Ir jų plunksnos ryškesnės…

Reiks nueiti pas AI*

ir pasigrażinti…

Kad patikċiau labiau

Mamoms su vežimèliais

Bobutėms ant suoliukų

Kad jausċiau daugiau

savo vertès.

…Šiemet aš neateisiu.

Kodèl?!

Nes niekas manès nelaukia.

Nesako, koks aš svarbus,

Koks labai reikalingas…

O turètų..

Nes be to neźinosiu

savo reikšmès pasauliui

Ir savi – vertè mano smuks

žemiau „plintuso”… :)))

***

Prieš savaitę, važiuojant autobusu į gimtinę ir dairantis pro langą, netikėtai gimė šis crazy „eilėraštis”.

Manau, supratote, kad jis ne apie pavasarį 🙂

Nuolat sutinku žmonių, kuriems reikia jų vertės patvirtinimo…Pats geriausias pavyzdys – praktiškai visur – man yra gamta.

Ji negalvoja ir neprašo patvirtinimų. Viskas, kas yra aplink mus, yra gausos ir pasitikėjimo liudijimai.

Grumstas, paukštis, žolės stiebas, medis pasitiki saule, lietum, vėju, debesimis.

Gamta besąlygiškai atsiduoda viskam, kas ateina be jokių apmąstymų ir reaguoja į tai, kas vyksta tame momente, o ne pagal taisykles.

~ Sušyla – ima skleistis pumpurai.

~ Atvėsta – viskas sustoja.

~ Atšąla – medžiai meta lapus.

Gamta nepaiso logikos, taisyklių, programų. Net vasarį gali išsprogrt pumpurai, nes sušilo, o žmogus net užkaitinus iki 30 laipsnių, bet k o v o mėnesį, neišeis trumpom rankovėm, nes juk „dar tik kovas, dar ne vasara…” 🙂

Linkiu daugiau būti gamtoje, stebėti gamtą ir mokytis iš jos!

Gražaus savaitgalio!

*AI – artificial inteligent, dirbtinis intelektas

FOTO. iš paskutinės kelionės Indijoje.

Patiko? Pasidalink: