Širdies kambarėlis.

Neseniai żiūrėjau filmą. Apie mergaitę, kurios mama iškeliavo į amžinybę.

Tėtis mergaitei pasakė paprastus, tačiau labai gilius, mano supratimu, žodžius:

„Tu neliūdėk, tavo mama niekur neiškeliavo, ji kartu su tavimi. Ji visuomet gyva tavo širdies kambarėlyje…”

…Šiemet pirmąkart nepaskambinsiu savo mamai ir nepasakysiu, kad ją myliu.

Neįteiksiu jai gėlių, kurios paskui ilgai stovės svetainėje ant stalo, raižyto stiklo vazoje.

Dabar mano mama kiekvieną akimirką su manimi.

Ji gyvena mano širdies kambarėlyje…