Kartais ji reiškia nuovargį ir norą atsitverti nuo pasaulio, kad pailsėt, nes visos kūno sistemos šaukia – taupyk save…

Tada tyla tarsi gelbėjimosi ratas, kuris turi tik vieną tikslą – padėt atsitverti ir išbūti.

Kartais tyla reiškia gylį. Kai įkrenti į savo beribės sąmonės vandenyną ir sulaikęs net kvėpavimą, trauki iš jo aukso žuvis, kuriomis vėliau pasidalinsi su pasauliu. Tai – suvokimo ir kūrybos tyla.

Kartais tyla reiškia pokytį ir slepia sakralų momentą, kai kaip gyvatė išsineri iš vienos odos ir pamažu augini naują.

Tada bet koks žodis, veiksmas, atėjęs iš aplinkos gali sužeist tavo „naujojo aš” trapumą.

O kartais tyla reiškia ramybę ir taiką su savimi. Kada nebereikia nieko, kas tave atspindėtų….🙂

Foto. Iš interneto…

Patiko? Pasidalink: