Už ribų

rugpjūčio 8d.

169

Už ribų, vertinimų, pasipriešinimo, kas gimsta iš proto, yra erdvė, kurioje visuomet gyva tyra Tavo esmė.

Žvelk į visus asmenybės pasireiškimus kaip į spektaklį – lengvai, džiaugsmingai ir su švelniu humoru.

Kokia laimė būti ir matyti būtį!

Tu nesi tas, kuris vertina, tu nesi tas, kuris priešinasi. Tu nesi tas, kuris reiškiasi. Tu nesi tas, kuris mąsto. Tu nesi tas, kuris rašo! Tu nesi tas, kuris kažko nedaro. Tu nesi ir tas, kuris kažką daro:)Tu esi kur kas daugiau.

Esi Viskas. Tuo pat metu.

Taip, mes sulipę su savo forma. Ir tas sulipimas skausmingas… Bet ateis laikas, vis tiek teks nuo jos atsiplėšti… Tačiau Tu visuomet, net šią akimirką, gali pakilt virš savo kūno formos bei matyti būties gylį ir begalybę gyvenimų horizonto…

Atsitrauk nuo tų būsenų, kurios kuria vertinimą ir tuo pačiu skausmą! Tiesiog daryk, kas šią akimirką darosi. Negalvok, kaip darai – teisingai ar ne? Negalvok, nesidairyk į kitus. Kaip daro jie – yra jų… O tu žinai, kas Tau šiandien geriausia.

Ir, jei tik išeina, sutrumpink tarpą tarp mąstymo ir veikimo. Tegul nelieka net menkiausios pauzės. Ateina impulsas veikti ir tu veiki – nesvarstydamas, neeikvodamas laiko ir energijos, proto kuriamoms iliuzijoms – tas teisinga, tas ne; tas priešas, o šis tai jau draugas…

Veik be baimės suklysti. Nes gi nėra klaidų!:) Tu tik patiri gyvenimą ir augini savo drąsą – žengti tokį žingsnį, kurį diktuoja Tavo vidus, o ne tie, kurie garsiai kalba, populiariai reiškiasi ar šiandien turi galią.

Ir tada gims tai, kas turi gimti. Tai, kas tikra. Be jokių priemaišų, asmenybės išprovokuotų iliuzijų, vaidmenų ir žaidimų.

Nustebsi.

Apsidžiaugsi.

Nes gims visai kitoks gyvenimas.

Ir kitoks buvimas…