Kai kas nors išeina, tai dar labiau ženklas, kad mes turime pareiti!!!Pareiti į tai, kas mums duota su kūnu ir krauju. Į tas aplinkybes, į tuos santykius, į tuos namus, darbus ir tas svajones.

Nesiknaisiojant po tai, kas buvo ir ko vis tiek nebegalime pakeisti – kažkas įskaudino, kažkas užrideno savo karmą, tėvai nepakankamai skyrė dėmesio – bėgsiu jų atsiprašyti, iki skausmo zulinsiu savo pūlinius, knisiu pykčio ar susierzinimo priežastis, paleidinėsiu emocijas…

Ir tam nebus nei galo bei krašto.

Nes į ką susitelkiame, to vis daugėja – toks gi fizikos dėsnis. Ir vis giliau, ir vis daugiau to, ką “reikia” suprasti, išsiaškinti.

O kada gyventi? Kada?!

Gyventi paprastą, netobulą žmogaus gyvenimą. Kuris nėra begalinis.

Džiaugtis saulėtekiu, debesimis – be minčių, kad juos kažkas prifarširavo chemikalų. Be skaičiavimo, kiek mirė, kiek išgyveno.

Tiesiog kvėpuoti – be jokių poteksčių, nors mintimis apkabinti tuos, kuriuos mylim, daryti viską, kad jie būtų laimingi, nelaikant užantyje visiškai nieko, tik meilę…

…Vakar tėvai rado mirusią savo katę Pupą. Ne, tai ne ta madinga liga. Paprasčiausiai, kažkas nunuodijo. Verkiau pasikūkčiodama. Tą akimirką tikrai nekenčiau žmonių, kurie taip nemyli gyvybės.

Kerta miškus, žudo gyvūnus – vien dėl savo trumparegiškos gerovės.

Paverkiau gerą valandą. Nurimau. Ir dar labiau ėmiau viską mylėti.

Nes net neįsivaizduoju, kaip kitaip galima…

Foto: Daniel Mingook

—

ŽINUTĖ SKAITYTOJUI. Daugiau mano tekstų FB profilyje Rolanda Lu , FB grupėje Šviesūs kambariai, FB puslapyje Sąmonės revoliucija , tinklaraštyje www.rolandalu.krabasdirba.lt, kurį kviečiu prenumeruoti, svetainėje www.laimingosmoterys.lt 

Jei patiko šis tekstas, – dalinkitės su kitais, paspauskite širdelę, komentuokite – man labai svarbus atgalinis ryšys. 💚

Taip pat mano tekstus ir kitą visuomeninę veiklą galite paremti, pervesdami Jums priimtiną mokestį į šią sąskaitą: LT87 7044 0600 0775 2227. Gavėjas: VŠĮ ”ŽINIŲ NAMAI”

ŠIRDINGAI DĖKOJU💚

Patiko? Pasidalink: