Kuo daugiau „liečiu” kitų žmonių tekstus, tuo labiau suprantu, kad didžiausia kliūtis žmonėms gerai, įdomiai ir aiškiai rašyti yra ne taisyklių neišmanymas, ne baimė rašyti, o įvairiausi mąstymo šablonai.Ir iš jų išeiti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Tai – leisti susidaryti naujoms neuroninėms jungtims. Tai – ryžtas “perdaryti” save, instaliuoti į save iš esmės kitą minčių tvarką.

Pavyzdžiui, žmogus rašo labai logiškai ir struktūrizuotai. Tokio pobūdžio tekstuose jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Tačiau jo tekstuose nėra gyvybės. O kas yra gyvybė? Tai jausmai. Tai atvirumas gyvenimui, drąsa būti savimi. Tai – nesislėpti po kaukėmis. Tai ištikimybė savo vidinei tiesai, ir tai – ne apie viešas deklaracijas ar įvaizdžius. Tai – apie gyvybės vandenį, kuris teka mūsų vidinėse upėse ir iki kurių daugybė žmonių neateina atsigerti visą gyvenimą…Nors ir kamuojami troškulio…

Sakau: pabandyk kitaip! Įnešk gyvybės vandens į savo logiškumą, struktūrą, suplanuotą mąstymą!

O man atsako: negaliu, neišeina… Taip, kaip rašau dabar, man labiau priimtina. Nes tai „esu aš”…Tik kas yra tas mistiškas “tikrasis aš”? Asmenybė, socialinė figūra, įgūdžiai, įpročiai. Kas atkeliauja iš tėvų ar mūsų pačių patirties.

“Tikrasis aš” gimsta ir miršta nuolat, kai tik susiduria su nauja informacija, kai tik atsiranda plėtimąsis į iki tol netyrinėtas erdves… Ir tai daryti gali kiekvienas. Jeigu, tik geba peržengti per savo paties sukurtą “negaliu” slenkstį…

Kodėl negali peržengti? Nes toje mąstymo komforto zonoje, kurioje žmogus yra dabar, – saugu. Įprasta. O kai paprašai išeiti į kitą rašymo žaidimo lygą, prasideda padų pustymas ir nėrimas į krūmus…

„Aš nenoriu per kančią, nenoriu save versti…”O tu nekentėk ir neversk! Pažiūrėk į naują posūkį rašyme kaip į žaidimą. O kas, jeigu …aš dabar pažaisiu rašymą kitaip? Ir bet kada galėsiu grįžti į sau įprastą būdą?

Juk viskas prasideda nuo žaidimo, kuris sukuria lengvumą, kai darome tai, kas nepatinka.Aišku, jeigu rašydamas „kitaip”, stipriai kenti, tada jau geriau nekeisti nieko, nes kančia, ištransliuota rašant, atneš tik dar daugiau kančios, o ne naudos…

—-

Apie kančios, skausmo transliavimą per rašymą, kas už to slypi, kalbėsiu savo vebinare „Terapinio rašymo pliusai ir pavojai: kaip rašymas gali keisti būseną”, kuris vyks vasario 2 d. (ketvirtadienį) 19.00

👉 PLAČIAU: bit.ly/3WukLEn

Foto. Vaidos Šetkauskės nuotrauka.

Patiko? Pasidalink: