Šiandien nusprendžiau pasidalinti mintimis tais mažais dalykais, kurie tekstą padaro didelį, t.y. įdomų, skaitomą, magišką.

Apie bet ką galima papasakoti dviem trim sakiniais. Ar tai būtų reklaminis, ar literatūrinis tekstas. Nes iš tiesų viskas mūsų gyvenime be galo lakoniška. Tačiau gyvą tekstą padaro tik mažutės detalės, kurias būtina išmokti „rankioti“, tiesiog stebint gyvenimą kiekvieną dieną.

O kad tai daryti, reikia dėmesingumo, mokėjimo koncentruotis, „paskęsti“ akimirkoje, nepraeiti pro gyvenimą, o „ištirpti“ jame.

Pavyzdžiui, išeikite į sąmoningą pasivaikščiojimą su užrašų knygele. Tokį pratimą aš darydavau nuo pat vaikystės, nesąmonigai. Kol buvau maža, neužrašinėdavau, o žaisdavau su detalėmis įvairius žaidimus. Pastebėjusi pakelėje įdomią gėlę, „paversdavau“ ją princese, nes jos žiedas man atrodydavo kaip karūna.

Paskui keliaudavau jau su užrašų knygute ir užrašydavau tai, kas mane įkvėpdavo: lietaus nuplauta siena, įvairos nuojautos, kurios pagauna, išvydus saulės atšvaitą lange, asociacijos, susijusios su spalva ar faktūra.

Vienas mėgiamiausių mano pratimų, kuriuos duodu ir savo seminarų dalyviams, išeiti vakare, kai jau visiškai tamsu, pasivaikščioti po miestą ir stebėti langus. Bandyti „prasiveržti“ pro užuolaidas, pastebėti jų raštus, šviestuvo spalvas, užuosti kvapus. Ir, reminatis detalėmis, sukurti istoriją.

Arba kitas pratimas. Pasiimkite nuotrauką (galite naudoti tą, kurią prisegiau prie šio teksto) Ir, žveldami į ją, aprašykite detales, kurias matote. Ir, būtinai, kokias asociacijas tos detalės jums kelia. Kokia istorija slypi už tos uždangos, kurią galite pakelti tik Jūs.


Pabandykite:)

Patiko? Pasidalink: