Rusų roko legenda tituluojamas grupės “Akvariumas” lyderis Borisas Grebenščikovas susitikti su gerbėjais, susirinkusiais į Klaipėdos Žvejų rūmus, vėlavo.

Tačiau įėjęs ir šiltai pasisveikinęs su publika rytietišku papročiu, iš scenos “apkasų” nesitraukė pusantros valandos. Nedaugžodžiavo, nesimėgavo sceniniu įvaizdžiu, nerūkė hašišo ir negiedojo mantrų. Tik pro marškinius besisunkiantis prakaitas išdavė greit penkiasdešimtmetį švęsiančio B.Grebenščikovo kūno – ne dvasios – nuovargį.

Nauji kūriniai

Lietuvoje “Akvariumas” lankėsi dvidešimt šeštą kartą. Tris kartus šios grupės dainos pasiekė ir Klaipėdoje gyvenančius gerbėjus. Šįkart B.Grebenščikovas su grupe koncertavo ne tik Vilniuje, bet ir Kėdainiuose, “Vikondos” pramogų klube.

Po koncerto Žvejų rūmuose “Akvariumas” vakarieniavo ir ilsėjosi “Nesės” viešbutyje. Kitą dieną grupės laukė Kaliningrado publika.

Žinovai yra suskaičiavę, jog per 30 “Akvariumo” gyvavimo metų B.Grebenščikovas sukūrė 550 dainų. Klaipėdoje skambėjo dainos iš įvairių albumų, tačiau publika turėjo galimybę išgirsti ir 10 kūrinių iš gegužės 17 dieną pasirodysiančio naujausio albumo “Žvejo dainos”.

Ribotas žanras

Įgijęs taikomosios matematikos specialybę, B.Grebenščikovas maždaug tuo metu ėmė skaityti Laodzi – tai iš esmės pakeitė jo pasaulėžiūrą. O groti teigia pradėjęs “pats sau”: “Supratau, jog turiu dainuoti”. Nuo tada, anot B.Grebenščikovo, jo viduje nelabai kas pasikeitė.

Nors pasaulyje, Rusijoje, gimtajame Sankt Peterburge įvyko daug permainų. Pasak B.Grebenščikovo, visi pasikeitimai – išoriniai.

Žmogaus vidinis pasaulis turi visai kitokį ritmą. “Akvariumo” lyderio teigimu, vadinamoji estradinė muzika – labai ribotas žanras. “Kaip ir visa kita”,- šypteli. Per mažai išnaudojamos muzikos galimybės. “Tarsi gyventume tik viename didžiulio namo kambaryje. Muzika gali kur kas daugiau”,- po koncerto pasakojo dainininkas.

“Pripaišo” aroganciją

Dėl ne itin kokybiško garso koncerte sunkiai girdėjosi B.G. (kartais šie inicialai šifruojami kaip rusiško žodžio “Bog” – “dievas” atitikmuo) dainų tekstai. Tačiau, anot dainininko, žodžiai mūsų gyvenime nėra patys svarbiausi. Kur kas svarbiau jausti.

Daugelis B.Grebenščikovui “pripaišo” aroganciją. Tačiau toks įspūdis susidaro greičiau dėl netipiško žvaigždės elgesio. Jis nesimaivo, kalba itin tyliai ir ramiai, o į klausimus atsako lakoniškai.

B.Grebenščikovas nenoriai duoda interviu, tačiau į tai teigia žiūrįs labai rimtai ir atsakingai. “Dainuoti ir rašyti dainas man yra svarbiau, negu atsakinėti į klausimus. Tačiau, kai manęs klausinėja, stengiuosi atsakyti visiškai nuoširdžiai, žinodamas, jog atsakymas vis tiek bus nesuprantamas. Dėl paprastos priežasties: žodžiai tie patys, o išgyvenimai, patirtys visiems skirtingos”.

Daugelyje interviu B.Grebenščikovas teigia esąs laimingas. “Iš gyvenimo gavau visa, ko norėjau. Dabar laikas atiduoti. Iš tiesų būti laimingam labai paprasta. Tereikia išeiti į vienuolyną ar apsigyventi kokioje oloje. Bet aš nemąstau apie tai, kas yra laimė. Man norisi išeiti už visuotinai priimtinų ribų”,- sakė dainininkas “Klaipėdai”.

Laiko guru

Daug kas Jus laiko žvaigžde. O kaip Jūs pats žiūrite į populiarumą? Po koncerto laukdami ir tikėdamiesi autografų, gerbėjai Jus vadina guru, netgi Dievu, teigė seksią jums iš paskos…

Teatleidžia Dievas… Aš ir grupė “Akvariumas” tik dirbame savo darbą. Stengiamės kurti muziką, kuri mums atrodo įdomi. Be to, joje atsispindi ir kai kurie kiti mus jaudinantys dalykai. O save žvaigžde laikyti gali tik chroniškas idiotas. Populiarumą ir tai, kaip į mane reaguoja kai kurie žmonės, labai sunku priimti rimtai.

Tai tarsi žaidimas?

Na, jeigu kiti žmonės nori žaisti šį žaidimą, tegul jį žaidžia. Aš manau, kad “Akvariumo” dainos geros, o man lenktis tikrai nebūtina.

Valgo, bet nežudo

Teko skaityti, jog Jūs laisvalaikiu mėgstate pjauti šieną. Kur toji paslaptinga vieta, kur Borisas Grebenščikovas šienauja?

Toji vieta yra pusiaukelėje tarp Peterburgo ir Talino. Viename kaime. Šienauti tenka ne taip jau dažnai, kaip norėtųsi.

O gal ir žvejojate? Naujasis albumas vadinasi “Žvejo dainos” …
Na, kaip suprantate, šio pavadinimo šaknys slypi kur kas giliau. Aš manau, jog žudyti gyvus padarus nėra reikalo.

Jūs nevalgote mėsos?
Ne, valgau. Tačiau ne aš žudau.

Kai kuriuose interviu teigiate save laikąs budistu.
Aš savęs niekuo nelaikau.

Ar kiti “Akvariumo” nariai išpažįsta panašią kaip ir Jūs filosofiją?
Aš manau, kad kiekvienas turi teisę į savo požiūrį. Tik tiek, kad mes dėl šių dalykų niekada nesiginčijame.

Ar per 30 Jūsų grupės gyvavimo metų dažnai keitėsi grupės sudėtis?
Labai stipriai keitėsi tris kartus. Iš pirmosios sudėties jau niekas muzikos nebegroja.

Nebus mokytojas

Daugelis Jus laiko Mokytoju. Ar būtinas mokytojas, kad galėtume eiti šiuo keliu?

Indijoje manoma, kad mokytojas reikalingas. Yra daugybė dalykų, kurių neįmanoma išmokti iš knygų. Tačiau aš savęs niekada mokytoju nelaikiau ir turbūt niekada juo nebūsiu.

Tačiau Jūs turite mokytojų.
Yra žmonės, kurie mane daug ko išmokė. Kai kurie gyvena Indijoje, Nepale.

O Rusijoje ar aplink ją nėra mokytojų?
Aš stengiuosi mokytis iš tų žmonių, iš kurių galima ko nors išmokti.

Žmonės labai trokšta tikėti stebuklais. Kas Jums yra stebuklas: meilė, hašišas, Satja Sai Baba, pinigai?..
Visa, ką išvardinote, nėra stebuklai. Stebuklai – tai natūralios įvykių eigos sugriovimas. Žinoma, tai egzistuoja. Bet, kad tai vyktų, nėra jokio reikalo. Nereikia tikėti stebuklais. Kur kas geriau tikėti Dievą. O dar geriau Dievą pažinti.

Ar tai įmanoma?
Žinoma.

Pažinti ar jausti?
Jausti ir pažinti. Mumyse visuose yra Dievas.

Dėkoju už pokalbį.

—

Šaltinis: Kauno diena, 2003 05 09

Patiko? Pasidalink: