…Mažutė indė mosteli ranka į ketvirtu numeriu pažymėtą “kabinetą”. Rašau kabutėse, kad neimtumėte įsivaizduoti sterilios, baltos, išdezinfekuotos patalpos, kur sėdi daktarai baltais chalatais.

Masažo kalbinetas primena veikiau pašiūrę, kurioje matai viršuje non stop besisukantį ventiliatorių, stogą, išklotą nendrėmis ir pastolius, surištus kokosų plaušo virvėmis. Primena jaukią močiutės daržinę, kurios sienomis, stogais bėgioja voverės. Taip, jų labai daug, kaip ir mažų smalsių driežiukų. Bet gamta ir žmonės vienas kitam netrukdo. Čia, Indijoje, jie yra viena.

“Kabinete” ant grindų guli susuktas juodas čiužinys, toks pat juodas čiužinys patiestas ant masažo stalo. Viršuje – ant pastolio pririšta virvė – vienas pagrindinių ajurvedinio masažo įrankių, į kurį įsitveria masažuotoja, kai daro masažą kojomis arba širodar masažą, kai virš galvos pakabintoje virvėje maskatuoja pririštas molinis indas, po truputėlį lašinantis ant kaktos šiltą aliejų.

Viskas labai paprasta. Minimalu. Indiškai tvarkinga:) Jokių nulaižytų formų, blizgučių, dzinguliukų, prie kurių įpratusios vakarietiškos akys. Visa šių masažų esmė, kaip ir visko, kas čia daroma, ne išorėje, o viduje. Tik ne visos akys, deja, sugeba tai pamatyti, ir dažnai kabinasi tik į matomus dalykus – kaip kas atrodo, tarsi tai ką nors iš tiesų reikštų…

Prieš pradėdama masažą, indė pasimeldžia, tyliai sugieda mantrą, kurią baigia “šanti šanti” – taika, taika…

-Ar tu mėgsti dainuoti, klausia ji,- gestu liepdama gulti ant čiužinio.

Linkteliu galva. 

– Padainuok, – sako man.

Indė patenkinta šypsosi.

Ant kalno klevelis stovėjo, klevelio lapeliai mirgėjo,– iš pradžių paniūniuoju, paskui – ir su žodžiais padainuoju.

-Čia mano krašto daina – paaiškinu.

Mažoji indė, regis, tonomis pila šiltą aliejų ir mitriais pirštų judesiais masažuoja mano kūną, padėdama aliejui susigerti. Tada ant mažos plytelės pasišildo vandens, įmerkia į jį savo kojas, nuplauna, įsitveria virš manęs kabančios virvės ir pradeda masažą kojomis.

Turbūt nesu nieko panašaus patyrusi! Jos maži pirštukai mitriai slysta mano oda, raumenimis, atrasdami visus susikaupusius guziukus, įtampas ir išspaudžia kartu su kojų judesiais į paviršių.

Paskui kaip apskrudintą blyną apverčia mane į kitą pusę ir ten išmaigo viską, nepalikdama nė mažiausio lopinėlio neliesto. Tarpais jaučiu tempimą ir skausmą, tačiau iš tiesų džiaugiuosi, nes kūnas vis labiau atsipalaiduoja.

Mažajai indei – 21 metai. Tradicinio indiško masažo ji mokėsi koledže vienerius metus, o masažuotoja dirba jau trejus metus. Sako, kad darbas jai patinka.

Iš masažuotojos sužinau, kad masažams naudojamas kokoso aliejus, kaip pagrindas ir medicinins aliejus su įvairiais augalais. Vienam masažui sunaudojama nuo 250 mililitrų iki trijų litrų aliejaus, priklausomai, koks masažas.

Paskiausiai ji išmasažuoja mano veidą, visus plaukus.

Tada paguldo ir liepia užsimerkti. Ir, o Dieve, užlipina akis kažin kokia mase! Agurkai, dar spėju pagalvoti.

Tai tikriausiai buvo pats baisiausias jausmas, kurį patyriau masažo metu ir kuris man buvo sau pačiai netikėtas, – tai ta kaukė užlipintomis akimis. Pagavo toks panikos jausmas, kad vos tvardžiausi nenusiplėšusi jos nuo akių. Net pradėjau tankiau kvėpuoti lyg dusčiau.

Šiaip ne taip susitariau su savimi.

Paskui bandžiau suprasti, kas gi įvyko? Kodėl mane apėmė tokia paniška baimė?

Tikriausiai dėl nesaugumo jausmo ir negalėjimo kontroliuoti to, kas vyksta aplink. Juk nieko nemačiau, nežinojau, koks bus kitas masažuotojois veiksmas.

Ką supratau?Mes, vakariečiai, esame išlepinti formų, įvaizdžių ir visiškai nebesugebame įžvelgti turinio, kuris dažnai neturi arba turi labai menkai išpuoselėtą išorinę išraišką. Ir nemokame atrasti tą paslėptą gerumą be formos, jį pasiimti ir mėgautis. Ir vis norisi bent ką pritempti ant savo suvokimo kurpalio. 

O juk pasaulis yra visoks… Viename krašte saulė teka, kitame leidžiasi. Ir niekas, ačiū Dievui, nebando tos tvarkos perkeisti pagal savo norus ir įsivaizdavimus, kaip kas turėtų būti…

2018 03 15. Prisiminimai iš kelionės į Pietų Indiją

Foto: Viktorijos Vaišvilaitės Skirutieės nuotrauka

Patiko? Pasidalink: