Šiąnakt atsibudau nuo stipraus jazminų kvapo, kuris veržėsi pro atvirus ašramo langus. 

Svaiginantis jazminų kvapas smelkėsi pro grotas, kurios saugo nuo neprašytų svečių, pro tinklelį nuo uodų. Begėdiškai nepaisydamas jokių sienų ir nubrėžtų ribų…

…Vakar vakare buvo viešai paskelbta, kad ašramas uždaromas 2 savaičių karantinui drauge su visais jame esančiais žmonėmis. 

Ašramo vartai užveriami ne tik norintiems apsistoti, bet ir šimtams Putaparčio miestelio žmonių, kurie per dieną po kelis kartus ateidavo  pavalgyti, apsipirkti ašramo parduotuvėje. 

Mes, dar spėję pakliūti į ašramo valdas, nebegalime niekur išeiti. Nebent išvyktume. 

Tačiau vykti nėra kur.. Uždarytos sienos tarp Indijos valstijų. Europa taip pat praktiškai atsiskyrusi. Visuotinis retritas 

Taip, aš vis dar Indijoje. Jau  22 diena gyvenu „iš lagamino”, t. y. būdama keisčiausioje kelionėje per visą savo gyvenimą. 

Maniau, atvykus į ašramą, – atsipūsiu. Kur gi ne! 

 Vėl ir vėl tenka laviruoti tarp žaibiškai besikeičiančių situacijų, nereaguoti į gandus, aplinkoje sproginėjančių panikos burbulų. Niekas nežino, ko laukti. Skrydžiai atšaukiami, valstijų sienos uždaromos, ašramo aptarnaujantis personalas užsimaskuoja nuo galvos iki kojų saugodamasis užsieniečių. 

„Tu ne italė?” – nedrąsiai klausia valgykloje dirbanti indė. Ir atsitraukusi per metrą, ištiesia man maistą. „Oi, ne”, – skubiai ištariu. Pro siaurą neuždengtą veido lopinėlį išvystu šypseną… 

Iki vakar vakaro mano buvimas ašrame kabojo ant plauko. Sklandė prieštaringi gandai, į kuriuos stengiausi nekreipti dėmesio, nes reagavimas į viską, kas ką  kalba, ką žino, nežino, įsivaizduoja, išdrasko  žmogų. Ir jį bet kas gali lengvai  pažeisti… 

Vakarop įtampos burbulas, kaupęsis ašrame kelias dienas, sprogo. Buvo oficialiai pranešta kad mūsų niekur neiškrausto. Atvirkščiai neleidžia išvykti:) 

Vadinasi, ramiai būsiu ten, kur mane  atvedė gyvenimas. Turiu lovą, maisto, o svarbiausia – tikėjimą Dievu ir pasitikėjimą viskuo, kas vyksta. 

—

Ačiū jums. Kad skaitote, kad rašote, rūpinatės mano saugumu. Ir labai atsargiai, gerbdama jūsų teisę tikėti tuo, kuo norite, primenu: visas dramas, kurių dabar apstu erdvėje, gimdo galva, kuri be perstojo generuoja mintis, o jos dažniausiai nėra mūsų. 

Tikrą tIesą, – kaip elgtis šią akimirką,  kuo tikėti, o kuo ne – žino tik jūsų širdis, kurią išgirsti galima  tyloje,  susitelkime, o ne gainiojantis  panikos drugelius… .

2020 03 18. Putapartis. Prašanti Nilajam ašramas.

Patiko? Pasidalink: