Rašymo monai (1)Rašyti gali visi

Pradedu dalintis savo rašymo patirtimi. O ji tikrai nemaža. Todėl suguldysiu ją po truputėlį į atskirus straipsnius. Juose rasite ir istorijų, ir rašymo pratimų, ir įkvėpimų 🙂

Rašyti gali kiekvienas?

Vis daugiau žmonių nori rašyti. Ne tik “esemesus” ar elektroninius  laiškus. Ir tai labai džiugu. 

Vadinasi, daugėja žmonių, kuriems kažkas kirba viduje ir jie tą “kažką” nori išleisti į laisvę, į gyvenimą. Nori išrašyti tai sau ar pasidlainti su kitais. 

Arba (irgi svari priežastis) rašymo įgūdžiai mūsų kasdienybėje tampa tokie pat svarbūs, kaip ir gebėjimas naudotis kompiuteriu. Rašymas beatodairiškai skverbiasi į visas mūsų veiklas bei įvairiausias sritis. 

Rašymas – vis reikalingesnis

Sklandus, aiškus, informatyvus ir įdomus minčių dėstymas raštu iš karto patraukia ne tik bičiulių, kolegų, bet ir darbdavių dėmesį. Vis dažniau  rašymas tampa neaskiriama verslo, ypač – smulkaus – dalimi. 

Arba pats, sklandžiai dėstantis savo mintis raštu žmogus, susikuria veiklą, kurioje nuolatiniai įrašai socialiniuose tinkluose arba tinklaraštyje – tiesiog būtini.

Dar viena dalis žmonių – tie, kurie turi kokią nors unikalią profesinę ar asmeninę patirtį ir siekia ja dalintis su kitais žmonėmis. O socialiniai tinklai leidžia labai greitai paskleisti savo žinutę plačiai auditorijai.

Ir net jeigu video siužetai stipriai konkuruoja su tekstine informacija, yra greičiau “suvartojami”, lengviau priimami, nes reikalauja mažesnio susitelkimo, galima jų klausytis net ir dirbant kitus darbus, sklandžiai bei įdomiai užrašytas tekstas vis tiek išlieka labai svarbus. 

Net ir šiais, skaitmenizacijos, robotizacijos laikais. Žinau, kad jau yra sukurti robotai, kurie rašo mokslinius bei kitokio pobūdžio tekstus.

Tačiau net pats genialiausias robotas, gebantis visai neprastai “kepti” paprastus rašinius, neturės to dieviškojo kūrybiškumo geno. Tokio, kuris yra kiekviename žmoguje. 

Rankraščiai nedega

Norėčiau prisiminti sparnuota virtusią Michailo Bulgakovo  frazę “rukapisi ne goriat” (rankraščiai nedega), kuri man reiškia ne tik tai, jog ranka ar popieriuje užrašytas tekstas saugesnis už skaitmeninę laikmeną, bet ir liudija apie amžinųjų vertybių pergalę prieš laikinumą. 

Jei tekstas yra užrašytas, ypač – ranka, žmogaus vaizduotės dėka jis turi potencijos tapti vaizdu, savotišku filmu jo galvoje. Geram tekstui nebereikia jokių vaizduotę bei kūrybiškumą užgožiančių vizualių formų…

Nors daug kas jus bandys įtikinėti, kad šiais laikais, norint „paimti” žmogaus dėmesį, būtina vizualizacija. Taip, tiems, kurie „neturi laiko”, kurie vaikštinėja gyvenimo paviršiaus ledu ir tuos, kuriuos būtina „imti”, nes kitaip jų ir taip trapus dėmesys pabėgs, užuodęs kokį labiau viliojantį greito vartojimo produktą.

Tačiau ar jums tokie reiklalingi? Po truputį mes visi grįšime į lėtą buvimą, į mėgavimąsi paprastais gyvenimo džiaugsmais. Nes nuolatinis skubėjimas mus atitotolina pačius nuo savęs, pradangina džiaugsmą, ištaško vertybes, be kurių esame tušti ir nesaugūs…

Esu tikra: tekstai išgyvens renesansą ir pergalę prieš vaizdo blizgučius:)

Taigi, rašyto teksto galia pasireiškia visur. Net į video peržiūrą žmones reikia mokėti pakviesti. Reikia mokėti sukurti “eventą” taip, kad žmonės jus išgirstų, parašyti įtraukiantį video anonsą ir – galų gale – pasirašyti patį video tekstą, nes ne visi žmonės geba kalbėti iš oro…

Lyginant su video, rašytinis tekstas gal ir lieka kiek nuošalyje, nes jam reikalingas pilnas skaitančiojo dėmesys, kurį šiandienos skubantys žmonės sunkiai  sukoncentruoja, nes jis išbarstytas į visas puses.

Be rašymo įgūdžio nesukursi dorai jokios ataskaitos, projekto, nekalbant apie įrašus socialiniuose tinkluose. 

Na, ir yra daug įvairiausių svarių argumentų, kurie gebėjimą rašyti paverčia labai svarbiu ir puoselėjant savo pischologinę sveikatą, ir treniruojant kūrybišką požiūrį bei ugdant asmenines savybes. Tokias kaip dėmesingumas, disciplina, koncentracija, atsipalaidavimas. Ir t. t.

Rašytojai be antpečių

Visi, aukščiau išvardinti rašymai priklauso taikomojo rašymo sričiai ir tampa tiesiog būtini kasdieninėje veikloje.

Įdomus dalykas. Anksčiau rašymas buvo tarsi priveligijuotos klasės užsiėmimas. Šiai klasei priklausė įvairiausi “raštininkai” su antpečiais ir diplomais – žurnalistai, rašytojai… 

Ir, šiukštu, niekas kitas, be atitinkamo statuso, diplomo, liudijančio, jog priklauso išrinktųjų klasei, negalėjo pretenduoti į stebuklingą rašymo gebėjimą. O jeigu ir pretenduodavo, tai buvo (nors ir dabar pasitaiko) vadinami “neprofesionalais”.

Tačiau šiandien matome, kad visos ribos jaukiasi, o žmonės ima drąsintis patys savyje atrasti tuos gebėjimus, kuriuos užmetė po mokyklos arba nurašė, prisiklausę lietuvių kalbos mokytojų priekaištų, jog nesugeba “pagal taisykles” parašyti mokyklinio rašinėlio…

Beje, mokykliniai rašinėliai, o ir visa, kas susiję  mokyklos rašymais, mano supratimu, sudarko žmogaus prigimtinį kūrybiškumą, nes stengiasi jį įkišti į ankštus sistemos rėmus. 

Ir jeigu žmoguje nėra stipri pasipriešinimo ugnis, jis gali visam gyvenimui likti trafaretinių minčių skleidėju, autentišką mąstymą bei rašymą paslėpusiu nuo savęs.

Tačiau tiesa ta, kad kiekviename žmoguje yra gebėjimas reikšti mintis unikaliai. Nes kiekvienas žmogus yra absoliučiai unikalus…

Istorija apie rašymą ir įkvėpimą

Mokykloje turėjau bėdų su matematika. Tačiau sužibėdavau lietuvių kalbos pamokose. Nes lietuvių kalbos mokytoja manyje kažką įžvelgė.

Nors daugelis ja vadino Kobra, man ji buvo švelni ir visais būdais skatino rašyti. Pamenu, vis kartodavo: Rolanda, turi pasakojimo dovaną, lavink ją. Ir aš tuo patikėjau.

Kartą rašėme lietuvių literatūros kontrolinį. Visos temos buvo susijusios su privalomais perskaityti kūriniais. O aš negalėjau pakęst to, kas privaloma.

Juolab, kad nuo šeštos klasės neapsiribojau “Trim muškietininkais”, Main Rido nuotykiais, o kibau į Sartrą, Dostojevskį. Iki šiol negaliu suprast, kuo mane, paauglę, patraukė “Idiotas”, į kurį buvau taip įnikus, kad skaitydavau nakčia, o puslapius man apšviesdavo gatvės žibintai, kurių blausų švytėjimą šiaip ne taip pagaudavau prisiplojus prie lango…

Taigi, mokytoja davė temas ir 45 minutes. Tradiciškai pasirinkau laisvą. Maniau, išsivartysiu kaip visuomet. Užbursiu mokytoją savo nuostabiomis mintimis:)

Bet, o siaube, visi žodžiai kažkur staiga pradingo! Kiek stengiausi iš savęs išspausti, – jokių protingų minčių nebuvo, galvoje visiškai tuščia. Spoksojau į tušią sąsiuvinio lapą Ir jau vaidenosi dvejetas, raudonuojantis sąsiuvinio paraštėje. Kokia gėda!

Pamokai baigiantis vis dar sėdėjau prie tuščio lapo, kai pajutau, kad kažkas už nugaros stovi. Mokytoja žiūrėjo man per petį į tuščią lapą ir šypsojosi.

– Negaliu, mokytoja, nėra… įkvėpimo, – išstenėjau pati nesuprasdama ką. Tikrai nieko nežinojau apie įkvėpimą, bet tąkart tai buvo mano slaptas gelbėjimosi ratas, paslaptingai atskriejęs iš kažkokių pasąmonės užkaborių. – Sakai, neturi įkvėpimo? -paklausė mokytoja ir nutilo. Ta pauzė buvo turbūt pati ilgiausia mano gyvenime. Užsimerkiau ir susitraukusi laukiau, kol mokytoja paskelbs nuosprendį.

– Gerai, parašyk namie,- išgirdau netikėdama savo ausim. – Kai atsiras įkvėpimas… 

Ir garsiai nusijuokė.

… Praėjo daug metų, o aš iki šiolei atsimenu tą lemtingą epizodą, kuris labai įstrigo ir lėmė mano apsisprendima pasukti rašymo keliu. Ir nors (dėkui Dievui), neįstojau į Vilniaus universitetą, lietuvių kalbą ir literatūrą, pritrūkus pusė balo, o vėliau pasirinkau teatro režisūros studijas, rašymas vis tiek sugrįžo į mano gyvenimą su trenksmu. Ir nesitraukia iki šiol.

O kaip gi įkvėpimas,- paklausite.. Taip, jis kartais yra, tačiau gali ateiti, o gali ir ne:) Tad jeigu norite tapti įdomių tekstų autoriais, tos ypatingos būsenos laukti neverta.

Reikia sėst ir rašyti. O įkvėpimas ateis berašant…

Leiskite sau rašyti!

O dabar džiugi žinia tiems, kurie nori budinti savyje rašymo galias! 

Nesvarbu kiek jums metų, nesvarbu, kokią gyvenimo patirtį turėjote, jūs galite rašyti įdomiai, galite mintis dėstyti aiškiai. Tereikia leisti sau tai daryti, visas abejones nustumiant į šoną ir atsiduodant tam, kas iš jūsų teka.

Kol kas mes nekalbame apie romanų, apsakymų, eilėraščių rašymą. Dalinuosi savo suvokimu ir patirtimi apie paprasčiausią žmogaus gebėjimą reikšti mintis raštu, nesistengiant jų įkišti į kokią nors formą, neverčiant savęs rašyti pagal kažkieno sugalvotas taisykles ar šablonus. Ir net neieškant didelės prasmės savo rašyme. 

Mūsų gyvenimai ir taip užkišti prasmėmis ir neurastenišku tų prasmių “išieškojimu” – protas kaip anstolis, kiekvieną dieną be pertraukų darbuojasi ir verčia mus atiduoti “prasmių” skolas. 

O pabūti lengvu ir be jokios prasmės, tiesiog pabūti su tuo, kas liejasi iš mūsų laisvai, leisti tam reikštis – štai čia ir yra didžioji galimybė, kurią turi absoliučiai kiekvienas!

Kad ir ką bedarytumėte – rašytumėte, pieštumėte, dainuotumėte, šoktumėte ar kitaip norėtumėte išreikšti savo prigimtinį kūrybiškumą, – žinokite: turinys yra visuomet pirmiau formos. 

Jūsų vidaus “kalba” –  visuomet pirmiau. O forma, ji visuomet seks paskui įdomų turinį ir pati jį susiras. 

Taip buvo per amžius amžius.  Taip yra ir dabar…

O dabar kviečiu jus atlikti vieną labai paprastą, tačiau įdomų bei prasmingą pratimą. Jį skolinausi iš rašytojos Laimės Vincės knygos “Rašyti gali kiekvienas”. 

PRATIMAS. KAS AŠ ESU KAIP RAŠYTOJAS?

Kaip atlikti?

• Pasiimkite popieriaus lapą, rašiklį.
• Surašykite visas veiklas, kuriose jūs pasireiškiate kaip rašantis žmogus.
• Prisiminkite viską – nuo dienos plano, raštelių artimiesiems, žinučių, socialinių tinklų įrašų, komentarų, receptų, darbinių rašymų, projektų ir t. t.

Pratimo tikslas. “Atkasti” visas sritis, kuriose jums tenka būti rašančiuoju. Pamatysite, kiek daug iš tiesų jums tenka rašyti!

Kai pratimą atliksite, siūlau nerti dar giliau.

• Surašykite tas rašymo veiklas, kurios jums kelia didžiausią džiaugsmą. 
• Parašykite, kurias jų ateityje norėtumėte labiau praktikuoti.
• Pasakykite sau, kad nuo šiolei, tai darysite nuosekliai ir su džiaugsmu.

Sėkmės!

DAUGIAU TEKSTŲ APIE RAŠYMĄ:

Rašymo monai (1) Rašyti gali visi

Rašymo monai (2). Tuščio lapo baimė

Rašymo monai (3) Įvaizdis ar nuoširdumas?

DĖMESIO! Vasario 23 d. prasideda naujas Rašymo laboratorijos „Lab’as MANO TEKSTAI” kursas:

Informacija: https://rolandalu.lt/course/labas-mano-tekstai-rasymo-laboratorija/